Savo namuose turėdami „iPod“ grotuvus, vaizdo leistuvus, daugiaterpėms sistemoms pritaikytus kompiuterius ir didelės spartos interneto paslaugas vartotojai vis dažniau renkasi finansiniu požiūriu efektyvesnes internetines pramogas, atsisakydami įprastinės, kabelinės ar palydovinės televizijos. Internetinėse svetainėse, tokiose kaip „Google Inc.“ priklausančioje „YouTube“, „Daily Motion“, „Joost“ ar „Hulu“ vis dažniau pateikiamos visavertės internetinės televizijos paslaugos, o ne vien trumpalaikės pramogos. Gal būt jau atėjo laikas, ir šiemet jau bus galima drąsiai klausti: „O kas šiandien rodoma internete?“, užuot klausus: „O ką šiandien rodo televizorius?“.
Žiniasklaidos tendencijų konsultacinės grupės „Deloitte“ pateikta ataskaita leidžia spėti, kad toks rinkos pasikeitimas vyksta jau dabar. Praėjusių metų spalį pabaigta 14 – 75 metų amžiaus JAV gyventojų apklausa parodė, kad dauguma vartotojų savo kompiuterius laiko labiau pramoginiais įrenginiais, nei televizorius. Tos pačios apklausos duomenimis, Brazilijoje vartotojai internetui skyrė du kartus daugiau asmeninio laiko, nei televizijai.
Penkiose šalyse atlikta studija, kurios metu buvo apklausta apie 9000 vartotojų, parodė panašias rinkos pokyčių tendencijas. Visose šalyse televizija užleidžia vietą internetinėms pramogoms, skirtumas tik tas, kad JAV vartotojai rečiau rinkosi mobiliąsias pramogas. Tuo tarpu kitose šalyse ši tendencija buvo kur kas labiau pastebima.
JAV trys ketvirčiai vadinamųjų „tūkstantmetininkų“ („millenials“), t.y. 14 – 19 metų amžiaus vartotojų, užaugusių internetinių technologijų suklestėjimo laikotarpiu teigia, kad kompiuteriai pateikia daugiau pramogų, nei televizija. Tokios pat nuomonės laikosi ir pusė gimusiųjų praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Jiems taip pat pritaria net 42 proc. knygų kartos atstovų, kuriems šiuo metu yra per 62 metus.
JAV jaunimas internete vidutiniškai praleidžia apie 18,8 valandos per savaitę, o tai, kaip ir Brazilijoje, beveik du kartus daugiau, nei jie žiūri televizorių. Tyrimas rodo, kad beveik dvi valandas savo kompiuteriais jie žiūri DVD įrašus. Be to, yra beveik penkis kartus didesnė tikimybė, kad jaunuolis klausysis muzikos savo kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar skaitmeninių įrašų grotuvu, nei klausysis įprastinių radijo transliacijų.
Tai gali būti naujiena brandaus amžiaus suaugusiems, perkopusiems per 62 metus, kurie prie televizoriaus praleidžia apie 21,5 valandos per savaitę, t.y. beveik du kartus daugiau, nei naršo internete. Tačiau anot „Deloitte“ gaminių inovacijų direktoriaus Edo Morano, pokyčiai jau įvyko, nors vyresnio amžiaus auditorijos pomėgiams pasikeisti reikės gerokai daugiau laiko.
Priversti taupyti anksčiau neribojamas išlaidas pramogoms, vartotojai vis dažniau susigriebia, kad internetinės pramogos gali padėti sumažinti išlaidas pramogoms. Ne vienas rinkos analitikas pastaraisiais metais atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojai vis dažniau atsisako išskirtinių filmų ar muzikos įrašų paslaugų rinkinių ar vaizdo įrašų nuomos prenumeratos paslaugų.
Aktyvūs vartotojai vis dažniau siekia pažiūrėti daugiau, sumokėjus mažiau pinigų. Tiesa, vartotojams neretai gali prireikti ne vieną valandą kovoti su kompanijų vartotojų aptarnavimo skyriaus operatoriais, nenorinčiais taip lengvai nutraukti abonentinių sutarčių su vartotojais. Labiau interneto sistemose išprusę vartotojai vis dažniau susiranda pakankamai geras skaitmenines internetines paslaugas, leidžiančias atsisakyti mokamų televizijos ar internetinės video nuomos paslaugų. Nors šios tendencijos kol kas pastebimos tik tarp jaunų internautų, tačiau galima tvirtai teigti, kad tokios pat tendencijos netrukus ims plisti ir kitose amžiaus grupėse, vos tik jie pamatys galimybę sutaupyti ir gauti juos dominantį turinį.
Anot „Gartner“ analitiko Mike'o McGuire'o, jauni vartotojai, turintys naujus kompiuterius, vis dažniau imasi patys sudarinėti juos dominantį pramoginių programų tvarkaraštį. Jis paprastai priklauso tik nuo to, kiek vaizdo ar garso įrašų jie gali atsisiųsti.
Kitaip, nei „Napster“ ir kitų tiesioginio keitimosi rinkmenomis sistemų pradėta muzikos revoliucija, parklupdžiusi ant kelių muzikos pramonę, internetinė televizija ateina iš lėto. Internetinių paslaugų apribojimai apsprendžia kiek kanalų vienu metu gali žiūrėti kiekvienas vartotojas.
Tačiau padėtis gali pradėti sparčiai keistis, nes prie šių sistemų populiarinimo ketina prisidėti patys transliuotojai. Pavyzdžiui, BBC sukurtas „iPlayer“ vartotojams leidžia internete peržiūrėti praėjusios savaitės televizijos ir radijo transliacijas. Dėl šios galimybės BBC svetainė Britanijoje yra antroji pagal populiarumą, po „YouTube“. Tiesa, televizijos transliacijos yra matomos tik Didžiosios Britanijos internautams, o užsienio vartotojams tenka tenkintis „iPlayer“ radijo transliacijomis. Prie internetinės televizijos sistemų populiarinimo stengiasi prisidėti ir Europos Sąjunga, nusprendusi finansuoti vieningos tiesioginio keitimosi duomenimis pagrindu sukurtos internetinės televizijos sistemos tobulinimą.
Galima teigti, kad internetinė televizija sparčiai ims populiarėti tuomet, kai vartotojas galės laisvai pasirinkti kokiu įrenginiu ir kokį turinį jis nori matyti. Rinkos reguliatoriai galėtų labiau pasistengti ir atskirti transliacijas vienas nuo kitos, pateikiant vartotojui galimybę pasirinkti tik jį dominančias programas. Nors internetinė televizija vis dar yra kuriama ir vartotojai vis dar retokai gali rasti didelės raiškos įrašus, tačiau pasauliniame tinkle vis dažniau galima aptikti įvairios kokybės pakaitalų. Nors jie ir nėra skirti dideliam ekranui, tačiau juos galima žiūrėti kada panorėjus ir už labai konkurencingą kainą.