Maždaug prieš metus vienas didžiausių socialinių interneto portalų „MySpace“ susitarė su su 50 JAV valstijų prokurorais ir pasižadėjo imtis priemonių apsaugoti vaikus internete nuo žalingo turinio. Viename iš susitarimo punktų buvo numatyta sudaryti specialią tyrimų grupę, kuri atidžiai išnagrinėtų vaikų saugumo internete problemas. Visa ši išsami ataskaita, kurios metu buvo studijuojama literatūra, nagrinėjamos įvairios saugumo technologijos bei konsultuojamasi su atitinkamų sričių autoritetingais atstovais, yra pateikta Harvardo universiteto interneto svetainėje.
Ataskaitoje nurodoma, kad visuomenei pateikiamas interneto įvaizdis, kuriame „siautėja“ aukų ieškantys pedofilai, neatitinka tikrovės. Nors toks pavojus iš tiesų egzistuoja, tačiau jis nesiskiria nuo analogiško pavojaus, kurį vaikai patiria išėję į gatvę. Bendrai paėmus, vaikams internete kyla ne kitokie pavojai, nei jam būnant lauke. Kaip išsireiškė vienas iš tyrimo dalyvių, tiesa yra ta, kad nėra saugumo internete, yra paprasčiausiai saugumas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad seksualinį priekabiavimą internete iš suaugusiųjų pusės patyrė pakankamai mažas procentas jaunųjų internautų. Be to, didžioji dalis seksualinio pobūdžio pasiūlymų sulaukusių internautų priklausė vyresniojo amžiaus 14 – 17 metų paauglių grupei, o tokio pobūdžio pasiūlymus dažniausiai siuntė tokie patys paaugliai, siuntę 43 proc. pasiūlymų ar 18 – 25 metų amžiaus asmenys, siuntę 30 proc. žinučių. Iš vyresnio amžiaus suaugusiųjų tokių pasiūlymų buvo apie 9 proc., o likusią dalį žinučių siuntė nenustatyto amžiaus asmenys. Vaikų saugumo internete tyrimo grupė nustatė, kad maždaug 98 proc. paauglių tokie pasiūlymai nepasirodė nepriimtini ir jie juos paprasčiausiai ignoravo, net nesusimąstydami apie tai daugiau.
Anot tyrinėtojų, dauguma paauglių nėra nekaltos aukos ir atsakiusieji į šiuos seksualinio pobūdžio pasiūlymus, aiškiai žinojo ką jie daro, o jų pasirinkimas dažnai yra susijęs su didesnėmis problemomis. Gyvenantys socialiai nepalankiomis sąlygomis, kur kas dažniau užsiima pavojinga socialine veikla internete. Ataskaitoje nurodoma, kad psichologinės nuotaikos ir šeimyninė aplinka leidžia lengviau nuspėti problemas, nei naudojimasis tam tikromis technologijomis.
Ataskaitoje taip pat buvo nagrinėjama, ką būtų galima padaryti, siekiant apsaugoti jaunuosius internautus, pasitelkus programinę įrangą. Nors tyrimo autoriams padarė įspūdį daugelio programų autorių sukurtos technologijos, tačiau jie pastebi, kad dauguma jų sutelkia dėmesį į specifines svetaines ar rizikos faktorius. Be to, daugelis priemonių yra tik užuomazgos stadijoje. Tiesa, patys tyrimo autoriai abejoja, kad yra galima sukurti universalią priemonę, tinkančią viskam.
Ataskaitoje nurodoma, kad išsamiems duomenims smarkiai trūksta informacijos, nes dauguma tyrimų buvo padaryti dar prieš paplintant socialiniams interneto portalams. Pavyzdžiui, yra nežinoma kokią riziką ir kokią rolę atlieka patys nepilnamečiai, dalyvaudami pateikiant medžiagą nesaugioms aplinkoms. Dėl šios priežasties tyrimo autoriai rekomenduoja skirti daugiau išteklių tyrimams, teisėsaugai ir tėvams bei jų vaikams. Tiesa, tyrime nenurodoma, kaip turėtų būti paskirstomi šie ištekliai ir kaip turi būti pateikiama medžiaga visuomenei. Nes nusikaltimai prieš vaikus paprastai sukelia audringą visuomenės reakciją, kuri reikalauja keisti padėti, tačiau yra kur kas sunkiau įtikinti visuomenę, kad jai reikia eikvoti išteklius ir laiką, iš tiesų aptikti tikrąsias priežastis ir pakeisti jas.
Priekabiavimas ir patyčios dažniausiai yra patiriamos iš bendraamžių pusės ir tai yra didžiausia grėsmė nepilnamečiams tiek internete, tiek ir realiame pasaulyje. Nors internetas palengvina prieigą prie kenksmingo, nepadoraus, smurtinio ar neteisėto turinio, tačiau ne visuomet vaikai mato šį turinį. Nors vaikai ir susiduria su nepageidaujamu pornografiniu turiniu, tačiau daugeliu atveju, pornografiją mato tik tie, kurie jos aktyviai ieško, pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus berniukai. Todėl kalbant apie atsitiktinius susidūrimus su nuogybėmis ar pornografija, tai nepilnamečiai kur kas dažniau su ja susiduria ne internete, o žiūrėdami televiziją ar vaizdo įrašus.
Nors dauguma tyrimų nagrinėja įprastos pornografijos problemą, tačiau analogiška situacija yra ir su smurtiniu ar vaikų pornografijos turiniu. Be to, neretai patys nepilnamečiai kuria ir pateikia tokį turinį. Neseniai atliktas kitas tyrimas parodė, kad kas penktas 13 – 19 metų paauglys yra pateikęs kam nors savęs nuogo nuotrauką ar vaizdo įrašą internete. Be to nemaža dalis paauglių pripažino, kad gavę tokio pobūdžio medžiagą, neretai jie ja keičiasi su draugais ar draugėmis.