Galima teigti, kad Prancūzijos pietuose susirinkę muzikos pramonės atstovai ima atsižvelgti į šiuos patarimus ir sudarinėti sutartis su tokiomis kompanijomis, kaip „Nokia“, „Amazon“ ar „MySpace“. Tačiau anot muzikos pramonės kritikų, įrašų bosams reikia atsisakyti visiškos kontrolės idėjų ar netgi perimti kai kurią neteisėtai muziką platinančių piratų taktiką.
Pastaruoju metu muzikos pramonė ėmė sudarinėti sutartis su internetinėmis kompanijomis, nes iki šiol taikytą teisimosi su kiekvienu neteisėtu muzikos siuntėju taktika nedavė rezultatų ir pardavimai nuolat smuko. Neseniai IFPI pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad apie 95 proc. 2008 metais atsisiųstos muzikos buvo neteisėtos kopijos. Lyginant su 2007 metais bendra muzikos pramonės rinka sumažėjo maždaug 7 proc. Tiesa, IFPI pateikta ataskaita gali būti eilinį kartą išpūsta, nes nes kiti tyrimai rodo, kad tik 18 proc. Europos interneto vartotojų interneto tinklams pateikia autorių teisėmis apsaugotus failus.
„MP3Tunes“ vadovas Michaelis Roberstonas, kuris dėl autorių teisių pažeidimų teismo procesų JAV buvo priverstas kalbėti, pasitelkęs vaizdo konferencijų įrangą, paragino muzikos pramonė žengti toliau ir leisti labiau eksperimentuoti su jų pateikiamų kūrinių platinimu. Anot jo, paduodama į teismą naują technologiją, muzikos pramonė praranda galimybę pakreipti ją teigiama linkme. Būtent tai ir nutiko daugiau, nei prieš dešimtį metų, kai muzikos pramonė pradėjo teistis su pirmosiomis keitimosi failais sistemomis, tokiomis, kaip „Napster“. Anot M. Roberstono, šiuo metu visas naujoves pateikia tamsioji interneto pusė – piratai. Ir pasak „MP3 Tunes“ vadovo, muzikos pramonei būtina išnagrinėti, ką šiuo metu daro vartotojai ir suteikti jiems analogiškas komercines paslaugas, dubliuojančias piratinius tinklus.
Tokius M. Robertsono teiginius sustiprina ir neseniai Nyderlandų vyriausybės užsakymu TNO atliktas keitimosi rinkmenomis sistemų poveikio ekonomikai tyrimas. Anot TNO, kuri šį tyrimą atliko kartu su „SEO Economic Research“ ekonomikos tyrimų kompanija ir Informacijos teisės institutu, keitimasis failais daro teigiamą poveikį Nyderlandų ekonomikai. Tyrimas paneigė, muzikos ir kitų pramogų pramonės atstovų teiginius, kad kiekviena atsisiųsta neteisėta kopija tolygi prarastam pardavimui. Nors besisiunčiantys muzikos ar kitokius failus neneša pelno kūrinių autoriams, tačiau tyrimas rodo, kad turinio pirkimas ir siuntimasis yra glaudžiai susiję. Aktyviai besisiunčiantys failus dažniau perka DVD filmus ar žaidimus, nei tie, kurie nesinaudoja keitimosi failais sistemomis. Piratai taip pat dažniau lankosi koncertuose ar perka kitas prekes, susijusias su jų besisiunčiamu turiniu.
Anot kritikų, piratinių tinklų vartotojai atsisakys tik tuomet, kai komercines paslaugas teikiančios svetainės pasiūlys geresnes ir patogesnes paslaugas. Anot paskutinį dešimtmetį „MidemNet“ konferenciją rengiančio Tedo Coheno, šiuo metu yra labai daug didelių leidybos ir platinimo kompanijų, tačiau milijoninių pajamų šaltiniai jau išseko arba greitai išseks. Todėl pasak T. Coheno, rinkoje turi atsirasti vieta ir tiems, kas negali išrašyti pusės milijono vertės čekių.
„Google“, kuriai priklauso didžiausias vaizdo įrašų portalas „YouTube“, atstovas Davidas Eunas buvo vienas kandžiausių kritikų Kanuose vykusiame renginyje. Pasak D. Euno, būti partneriu paprastai reiškia dirbti kartu ir nebūtinai reikia galvoti, kad partneris yra pasirengęs jus paprasčiausiai apmauti. Tačiau, anot D. Euno, yra ir tokių, kurie būtent taip suvokia bendradarbiavimą, tiesiogiai pirštu bakstelėdamas į muzikos pramonę. Tačiau pasak „Google“ atstovo, jis manąs, kad galiausiai muzikos pramonė susigriebs, turinti mažai norinčių su ja bendradarbiauti. Anot D. Euno, jis abejojąs, ar tikrai šiuo metu muzikos rinkoje vykstančios inovacijos yra viskas, ką galima padaryti ar galima sugalvoti dar ką nors kitą.
Pastaruoju metu „YouTube“ susikirto su „Warner Group“, kuri, nutrūkus deryboms, pareikalavo pašalinti visus vaizdo įrašus iš „YouTube“, kuriuose skamba „Warner Music“ atlikėjų muziką.
Tiesa, muzikos pramonė neketina nusileisti ir atsikerta, praeityje jau ne kartą nusvilusi. Anot muzikos pramonės, ji reikalauja iš naujų paslaugų garantijų, kad jos bus teisėtos ir rimtos. Muzikos pramonės atstovai tai pat užsimena, kad pastaruoju metu sparčiai populiarėja naujos paslaugos. Pavyzdžiui, 7digital.com parduodamų muzikos įrašų skaičius išaugo 260 proc., svetainei pradėjus platinti neapsaugotus nuo kopijavimo MP3 įrašus, kuriuos galima atkurti bet kuriame įrenginyje. Airijos internetinė muzikos televizijos svetainė muzu.tv tikisi konkuruoti su „YouTube“, autoriams ir jų leidėjams atiduodama dalį nuo reklamos gaunamų pajamų, kiekvieną kartą, kai jų įrašus atkurs internautai. Šiai svetainei pavyko sudaryti sutartis su EMI, „Sony BMG“ ir nepriklausoma grupe „Beggars“.
„BlackBerry“ gamintoja „Research In Motion“ taip pat prabilo galinti sukurti daugiau nei 150 šalių veikiantį muzikos platinimo tinklą, leisdama savo vartotojams naudotis muzikos paieškos programomis, pavyzdžiui, „Shazam“ ar „Webcaster Pandora“. Naujos paslaugos nuteikia optimistiškai ir „Research In Motion“ vadovo pavaduotojo Jim Balsillie nuomone, per keletą metų muzikos pramonė pasikeis neatpažįstamai.
Beje, Kanų nekilnojamo turto organizacija „EverythingCannes“ šiemet nusprendė atlikti eksperimentą ir simboliškai pakartojantį „Radiohead“ roko grupės sprendimą. Išleidusi naują albumą „Rainbows“, „Radiohead“ leido internautams jį atsisiųsti nemokamai arba sumokėti tiek, kiek jų nuomone šis albumas buvo vertas. Skelbdama reklaminę akciją, „EverythingCannes“ siūlo 40 apartamentų už kuriuos lankytojai galės susimokėti tiek, kiek panorės patys.