Kaip nurodo „TV One News“, grotuve aptiktuose failuose buvo asmeniniai JAV kariškių, įskaitant ir tarnavusių Irake bei Afganistane, duomenys. Anot Naujosios Zelandijos saugumo eksperto, tokia informacija tikrai neturėtų būti platinama viešai, tačiau, jo nuomone, tai neturėtų pakenkti JAV nacionaliniam saugumui.
JAV ambasada atsisakė komentuoti šį incidentą, kuris nėra vienintelis JAV armijos istorijoje. Panašių duomenų nutekėjimų Afganistane įvyko 2006 metais, kai JAV tyrinėtojai išsipirko pavogtas USB laikmenas, kuriose buvo svarbūs kariniai duomenys. Šios laikmenos, kuriose buvo, pavyzdžiui, išsamias branduolinės, cheminės ir biologinės ginkluotės žinias turinčių kariškių sąrašai, buvo aptiktos Afganistano miesto Bagramo parduotuvėse, esančiose netoli pagrindinės JAV bazės. Manoma, kad tuomet laikmenas galėjo pavogti kuris nors iš 2000 Afganistano darbuotojų, dirbusių bazėje pagalbinius darbus, pavyzdžiui, valytojų, biuro darbuotojų ir pan.
Šiaurinio Naujosios Zelandijos regiono 29 metų amžiaus gyventojo Chriso Ogle teigimu, muzikos grotuvą jis nusipirko Oklahomos pigių daiktų parduotuvėje. Anot jo, konfidencialius JAV armijos duomenis jis aptiko, prijungęs 18 JAV dolerių kainavusį pirkinį prie kompiuterio. „TV One News“ naujienoje nenurodoma, kada ir kur tiksliai buvo įsigytas šis grotuvas.
Anot žiniasklaidos, ataskaitoje buvo ir daugiau asmeninių JAV kariškių duomenų, pavyzdžiui, socialinio draudimo numeriai ar informacija, kurios iš JAV armijoje tarnavusių moterų buvo nėščios. Grotuve taip pat buvo informacija apie Afganistano bazėms tiekiamą įrangą bei keletas karinių užduočių suvestinių. Žurnalistai taip pat nepatingėjo patikrinti keletą dokumentuose rastų telefonų numerių ir įsitikino, kad jie tebėra naudojami.
Kai kuriuose dokumentuose buvo nurodoma, kad viešai skelbti šią informaciją draudžia federaliniai JAV įstatymai. Tiesa, pasak Viktorijos universiteto Vellingtono strateginių tyrimų departamento direktoriaus Peterio Cozenso, dauguma šių dokumentų buvo sukurti dar 2005 metais, todėl vargu ar jie dabar galėtų pakenkti JAV saugumui. Anot jo, tai tiesiog administracinių dokumentų rinkinys, kuris, šiaip, neturėtų būti platinamas viešai.
„TV One News“ darbuotojų teigimu, C. Ogle neprieštarauja gražinti šias rinkmenas JAV atstovams, jei jie to paprašytų. Anot vyriškio, kuo daugiau jis žiūrėjo į šiuos dokumentus, tuo labiau suvokė, kad to daryti nedera.
Paklausta apie šį incidentą JAV ambasados Velingtone atstovė spaudai Janine Burns teigė neturinti ką pridurti šiuo metu. Ji taip pat atsisakė komentuoti C. Ogle pasiūlymą sugrąžinti šiuos duomenis.
Tai tikrai ne pirmas kartas, kai tokio pobūdžio duomenys pasirodo viešai. Anot „The Los Angeles Times“, 2006 metais dingusiose laikmenose buvo ir įslaptinti kariniai duomenys, žemėlapiai ir žvalgybos ataskaitos, kuriose nurodomos Talibano ir Al-Kaidos lyderių planus naudoti Pakistaną, kaip išpuolių prieš Afganistaną mokymų centrą.
Pavojų kelia ne tik pamesti ar iš laikmenų nepašalinti duomenys. Dėl operacinės sistemos darbo ypatumų bei kaupiklių savybių ir elektroninės laikmenos, ir magnetiniai kaupikliai neretai išsaugo beveik informaciją, net ir tariamai ją ištrynus. Todėl prieš atsikratant duomenų laikmenų su konfidencialiais ar slaptais duomenimis, juos reikia saugiai ištrinti arba sunaikinti fiziškai.