EMI, „Sony“, „Universal“ ir „Warner“ įrašų kompanijos iš pradžių norėjo, kad „Eircom“ įdiegtų JAV kompanijos parengtą programinę įrangą, gebančią pagal failų skaitmeninius „atspaudus“ aptikti autorių teisėmis apsaugotus muzikos įrašus. Tačiau „Eircom“ baiminosi, kad ši programinė įranga gali trukdyti teikti ryšio paslaugas bei pažeisti asmenų privatumo įstatymus. Vietoje to, kompanija sutiko nutraukti interneto paslaugų teikimą tiems vartotojams, kurie ignoruos du perspėjimus ir toliau neteisėtai siųsis įrašus.
Sutartyje, kuri buvo nagrinėjama šalies teisme, numatoma, kad įrašų kompanijos „Eircom“ operatoriui pateiks neteisėtai tiesioginio duomenų keitimosi tinklais („peer-to-peer“ arba P2P) muziką siuntusių ar platinusių vartotojų IP adresų sąrašus.
Tiesioginio rinkmenų keitimosi sistemos, kurių pradininke buvo „Napster“, tapo galvos skausmu muzikos pramonei. Išpopuliarėjus spartiems interneto ryšiams, vartotojai gavo galimybę keistis mėgiamais muzikos įrašais su visu pasauliu. Nors muzikos pramonės atstovai, pasitelkę teismus, sugebėjo greitai uždaryti „Napster“, tačiau džinas iš butelio jau buvo išleistas ir vietoje „Napster“ ėmė rastis, kaip grybai po lietaus, naujos keitimosi rinkmenomis sistemos. Neteisėtas muzikos įrašų siuntimas internetu tapo norma ir CD pardavimai ėmė sparčiai mažėti.
Bendrame pranešime spaudai „Eircom“ atstovai nurodo, kad teisme buvo sudaryta abi puses patenkinanti sutartis. Anot „Eircom“, įrašų kompanijos nutarė pasirūpinti, kad panašios sutartys butų sudarytos su visais kitais Airijos interneto paslaugų teikėjais.
Airijos muzikos įrašų asociacijos vadovo teigimu, jis yra patenkintas sudaryta sutartimi. Anot Willie'o Kavanagho, tai buvo ypač sudėtingas klausimas, kurį teko spręsti kartu ir pasiekti, kad jis būtų sprendžiamas aukščiausiu lygiu Airijos ir pasaulinio įrašų verslo požiūriu. W.Kavanaghas taip pat yra EMI Airijos padalinio direktorius.
Praėjusį mėnesį JAV muzikos įrašų asociacija (RIAA) paskelbė nutraukianti teismų kampaniją prieš muziką internetu besisiunčiančius vartotojus. Vietoje to RIAA ketina imtis bendradarbiavimo su interneto paslaugų teikėjais ir kartu galvoti, kaip atgrasyti vartotojus nuo muzikos piratavimo. Didžiausiems JAV muzikos leidėjams atstovaujanti RIAA ketina sudaryti sutartis su interneto paslaugų teikėjais, kurie už RIAA vartotojams siųs perspėjimus dėl neteisėto turinio keitimo. Tiesa, RIAA neketina visiškai nutraukti teismų procesų ir teigia ketinanti ir toliau teistis su vartotojais, masiškai platinančiais muzikos įrašus.
Apie panašaus pobūdžio sutarčių sudarymą su RIAA neseniai paskelbė ir du didieji JAV interneto paslaugų teikėjai – AT&T ir „Comcast“. Anot RIAA, tokių paslaugų teikėjų yra ir daugiau, tačiau asociacija nepateikė tikslaus sąrašo.
Didžiojoje Britanijoje taip pat buvo planuojama atjunginėti nuo interneto muzikos siuntėjus, tačiau prieš keletą dienų šių planų realizavimas buvo sustabdytas, nusprendus, kad tokios priemonės yra neracionalios. Anot Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės ministro Davido Lammy'io, jis nėra tikras, kas tai bus įmanoma, be to, apie failais besikeičiančius internautus jis yra kitokios nuomonės, nei muzikos pramonės atstovai. Jo teigimu, yra skirtumas tarp organizuotų nusikaltėlių grupuočių, platinančių falsifikatus, ir ne visai teisiniuose niuansuose besigaudančių jaunuolių. Todėl, pasak ministro, nėra galima sukurti sistemos, leidžiančios suiminėti savo miegamuosiuose tūnančius paauglius. Kalbėdamas apie keitimąsi muzikos failais, ministras pateikė tokį pavyzdį: viešbučio kambarį išsinuomavę žmonės gali išeidami išsinešti muilo gabalėlį, tačiau tai nėra tas pats, kaip išeinant išsinešti kambaryje buvusį televizorių.
Dar daugiau, kai kurie tyrimai rodo, kad neteisėtai autorių teisėmis apsaugotus kūrinius besisiunčiantys žmonės dažnai taip pat yra teisėti to turinio pirkėjai. Neseniai Nyderlanduose atliktas tyrimas rodo, kad beveik ketvirtis šios šalies gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių siuntėsi vienokį ar kitokį piratinį turinį. Šie besisiunčiantys vartotojai sudaro maždaug 45 proc. visų teisėtų turinio pirkėjų ir vidutiniškai teisėtas vaizdo ar garso įrašų kopijas ar kompiuterinius žaidimus jie perka dažniau, nei nepirataujantys vartotojai.