Ilgą laiką tokie aparatai buvo prabangos dalykas: jie atsirado maždaug tada, kai kieti vadybininkai nusivilko raudonus švarkus ir vietoje jų pradėjo puoštis rankose laikomais delniniais kompiuteriais.
2007 m. pradžioje „Apple“ pristatė „iPhone“. Nuo tada pasiūlyti telefoną liečiamu ekranu tapo kiekvienos mobiliuosius įrenginius gaminančios bendrovės garbės reikalu. Kai kurie jų prikimšti įvairiausių funkcijų ir vadinami „iPhone žudikais“. Tuo tarpu kiti - tik telefonai, turintys lietimams jautrų ekraną. Vienas tokių yra LG gaminamas KP500.
Pradedant apžvalgą reikia suprasti vieną dalyką - tai nėra išmanusis telefonas ir nereikia iš jo tikėtis stebuklų.
Jis neturi neturi galimybės jungtis prie 3G ar WiFi tinklų. Planuojantys mobiliuoju internetu naudotis pakankamai dažnai tikriausiai rinksis kitus aparatus.
„KP500“ viduje neveikia ir nė viena iš bent kiek populiaresnių mobiliųjų aparatų operacinių sistemu ("Symbian", "Android", "Widows Mobile"). O tai reiškia, kad nors teoriškai ir turite galimybę įsidiegti papildomų programų, dažniausiai rasite nesudėtingus žaidimus, o ne rimtas darbui skirtas programas.
Aparatas pirkėjus pritraukti bando ne papildomų programų gausa, ne funkcijų gausybe, o liečiamu ekranu. Tad plačiau apie jį.
Maigyti ekraną galima tiek pirštu, tiek pieštuku, kuris tūno pasislėpęs telefono korpuso apačioje. Į kiekvieną prisilietimą telefonas reaguoja suvibruodamas ir pyptelėdamas. Tai patogu, ypač renkant tekstą, nes virtualūs klavišai ne visada nusispaudžia iš pirmo karto.
Reikia pripažinti - prieš tai rankose turėjus „iPhone“ telefoną, LG ekranas atrodo labai nejautrus. Jis sureaguoja ne į švelnius prisilietimus, o į spustelėjimus.
Naršant po telefono meniu dėl ekrano jautrumo didesnių problemų nekyla. Piktogramos pakankamai didelės ir pataikyti į jas pirštu nesunku. Sudėtingiau įsijungus klaviatūrą. Ji būna dvejopa.
Jeigu telefoną laikote stačiai, ant ekrano atsiranda telefonams labai įprasti dvylika klavišų. Vienetas - taškas, kablelis ir kiti ženklai, dvejetas - a, b, c, ą, č raidės ir taip toliau. Jeigu telefoną paverčiate horizontaliai - pasirodo QWERTY klaviatūra.
Didžiausias pastarosios klaviatūros trūkumas - joje nėra lietuviškų raidžių. Nustatymuose lietuviškas raides įsijungti galima, tik tuomet ji iš QWERTY pavirsta į AŽERTY. Šaunu, jeigu esate įpratę tokia dirbti - nereikės lietuviškų raidžių ieškoti paslėptų po kitomis raidėmis. Tačiau spėju, kad naudojančių tokią klaviatūrą Lietuvoje - mažuma.
Gerai tai, kad klaviatūros tipą galima rinktis priklausomai nuo programos. Pavyzdžiui rašyti SMS žinutes su angliškuoju variantu (vistiek mūsų operatoriai už lietuviškas raides plešia papildomus pinigus), o elektroninį paštą - palengva rankiojant raides lietuviškoje klaviatūroje.
Dar vienas būdas pasididžiuoti lietimui jautriu ekranu - naudoti rašto atpažinimo galimybe. KP500 turi šią funkciją. Rašant po vieną raidę, rašysenos atpažinimas veikia palyginti gerai.
Vertinti šį telefoną pastačius į vieną eilę su „iPhone“, N bei E serijos „Nokia“ aparatais būtų sunku. Ne ta svorio kategorija. Tačiau ir kainos skirtumas žymus. Lietuvoje LG KP500 kainuoja apie 700 litų be jokių sutarčių.
Už tai gaunate radiją, muzikos ir vaizdo grotuvą. Atminties telefone vos keliasdešimt megabaitų, tačiau galima įsidėti atminties kortelę - ją reikės įsigyti atskirai.
Nors lėta, bet vis dėlto yra interneto naršyklė, galėsite prisijungti ir elektroninį paštą. Yra ir „Bluetooth“ sąsaja, leisianti jums prisijungti bevielę laisvų rankų įrangą, užrašinė, kalendorius, keletas žaidimų. Galima būtų sakyti, kad telefonas niekuo neišsiskiria iš šimtų kitų panašaus lygio aparatų, tačiau...
Jis juk turi liečiamą ekraną, kuriuo galėsite didžiuotis prieš draugus, gimines ar kolegas. Būsite madingi.