Net jei kompanija būtų nubausta maksimaliai galima 10 proc. metinių pajamų bauda, didesnė riziką „Intel“ kompanijai kiltų, jei ES nuspręstų pakeisti „Intel“ kainų modelį. Europos Komisija jau yra paskelbusi, kad „Intel“ kainodara, o ypač kompiuterių gamintojams ir pardavėjams suteikiamos nuolaidos už parduotus „Intel“ gaminius, buvo specialiai rengiama, siekiant išstumti „Advanced Micro Devices Inc.“ iš rinkos. EK jau yra paskelbusi ketinanti imtis spręsti šį reikalą.
Anot buvusio Komisijos pareigūno, o dabar Europos reikalų konsultavimo organizacijos „Gplus Europe“ partnerio Michaelio Tscherny, „Intel“ labiausiai nerimauja ne dėl savo reputacijos ar kitų dalykų. Anot jo, kompaniją labiausiai neramina ar ES sankcijos nesunaikins jų kainodaros modelio ir neatvers durų naujiems konkurentams ar AMD. Nauja „Intel“ konkurente gali tapti „NVIDIA“ kompanija, neoficialiai pripažinusi, ketinanti gaminti integruotus x86 šeimos lustus, analogiškus ARM architektūros „Tegra“ lustams, skirtiems mobiliesiems įrenginiams. „NVIDIA“ taip pat dabar aktyviai reklamuoja savo grafinių procesorių panaudojimą įprastiniams skaičiavimams atlikti. Dėl x86 licencijavimo „NVIDIA“ jau spėjo susikibti su „Intel“, kuri teigia, kad grafikos lustų gamintoja neturi licencijų naujai „Intel Core i7“ šeimos procesorių architektūrai, o „NVIDIA“ kaltina „Intel“ trukdymu inovacijoms.
2007 ir 2008 metų liepos mėnesiais pateiktuose formaliuose kaltinimų dokumentuose EK paskelbė, kad „Intel“ suteikdavo kompiuterių gamintojams nuolaidas, jei pastarieji pirkdavo tik „Intel“ procesorius ar, bent jau, įsigydavo didžiąją dalį procesorių iš „Intel“ kompanijos. Anot EK, kompanija taip pat sumokėdavo kompiuterių gamintojams, kad pastarieji atidėtų ar iš vis atsisakytų kompiuterių su AMD procesoriais išleidimo. JAV kompanija neigia šiuos kaltinimus, teigdama, kad jos veiksmai nepažeidė įstatymų ir buvo naudingi kompanijos klientams bei kompiuterių vartotojams.
„Intel“ atstovas spaudai teigė, kad kompanija šiuo metu yra sutelkusi dėmesį į gynybą ir neketina spėlioti galimų EK sprendimų. Tačiau JAV rinkos reguliatoriams pateiktuose dokumentuose „Intel“ užsimena, kad EK neatmeta galimybės imtis „Intel“ veiksmus varžančių sprendimų. Anot „Intel“ atstovo spaudai, jis tikisi, kad EK sprendimas nepadarys neigiamos įtakos natūraliai rinkoje nusistovėjusiai naudingai veiklai. ES jau yra atmetusi „Intel“ kompanijos prašymą surengti žodinius debatus.
Analitikai spėja, kad komisija, visgi, nuspręs, kad „Intel“ pažeidė ES antimonopolinės veiklos taisykles ir nubaus kompaniją rekordine bauda, prieš kurią gali nublankti net ir „Microsoft“ kompanijai už panašią veiklą skirta bauda. Tačiau anot jų, net ir tokia bauda turės mažai įtakos „Intel“ metinės veiklos ataskaitai ar užimamai rinkos daliai. Tačiau čia pat analitikai prideda, kad bausdami „Intel“, EK pareigūnai tikisi, kad tai bus pamoka kitoms kompanijoms.
Pasak „Charter Equity Research“ analitiko Johno Drydeno, ES nubaudė „Microsoft“ kompaniją ir tai pakenkė kompanijos reputacijai, tačiau tai nei kiek nesumažino kompanijos pajamų, o kompanija vis dar tebėra asmeninių kompiuterių programinės įrangos monopolistė. Anot J. Drydeno, ne kitaip nutiktų ir „Intel“ kompanijai, paskutinį ketvirtį paskelbusiai apie 8,2 mlrd. JAV dolerių (apie 22 mlrd. litų) pajamas bei 234 mln. JAV dolerių (apie 630 mln. litų) pelną. Analitiko nuomone, kompanija gali sau leisti gauti bet kokią baudą, sulyginamą su „Microsoft“. J. Drydeno teigimu, turint 14 mlrd. JAV dolerių (apie 37 mlrd. litų) rezerve ir per metus gaunant apie 10 mlrd. grynųjų pajamų (apie 27 mlrd. litų), bet kokia bauda bus daugiau smūgis prestižui, nei kompanijos finansams. J. Drydenas netgi prognozuoja, kad „Intel“ kompanijai greičiausiai pavyktų išsaugoti 80 proc. užimamą rinkos dalį, net, jei ES uždraustų nuolaidų programas, kurios ir taip brangius „Intel“ gaminius padarytų vartotojams dar brangesniais. Analitikas pridūrė, kad tai daugiau išlaidų taupymo programa, kurią „Intel“ teikia savo klientams – kompiuterių gamintojams ir jiems teikiama nauda nebūtinai yra nauda „Intel“ kompanijai.
ES antimonopoliniai įstatymai netoleruoja kompanijų, kurios jėga bando išstumti konkurentus iš rinkos, o ES teismai visuomet nuspręsdavo, kad rinkoje dominuojančių didžiųjų kompanijų taikomos nuolaidos gali būti kenksmingos rinkai.
EK sprendimo laukia ir JAV antimonopolinės organizacijos, kurios taip pat yra pradėjusios panašų „Intel“ veiklos tyrimą. JAV rinkos reguliatoriai pradėjo tyrimą po to, kai Pietų Korėjos pareigūnai nubaudė „Intel“ kompaniją 26 mrd. vonų (apie 56 mln. litų) bauda už tai, kad ji taikydavo nuolaidas kompanijoms, atsisakančioms AMD gaminių. „Intel“ kompanijai gresia didesni teisiniai nemalonumai, nes AMD pateiktą ieškinį 2010 metais pradės nagrinėti JAV teismas. Kompanijai taip pa yra pateikti bent 82 atskiri vieši ieškiniai, pateikti įvairių JAV valstijų teismuose. Pastarieji buvo pateikti, atsižvelgus į AMD skundus.