Vaikų psichologai sako, kad iki trylikos metų vaikai negeba
tinkamai atsirinkti informacijos žiniasklaidoje, reklamoje,
kriminalinių žinių pranešimuose - ši informacija veikia vaikus ne
mažiau kaip ir kompiuteriniai žaidimai. Neigiamos informacijos
paveikti vaikai gali smurtauti nebūtinai kitų žmonių, bet ir daiktų
atžvilgiu, dažnas negeba užmegzti ryšių su gyvais žmonėmis,
neadekvačiai vertina realybę. Kai kurių tėvų liudijimu, vaikai
žaidžia paprastomis dienomis po 2-3 valandas, o savaitgaliais net
80 proc. dienos praleidžia prie kompiuterio.
Vaikų teisių kontrolieriaus įstaigos atstovų teigimu, per ilgai
žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, kita vaikų amžiaus neatitinkanti
informacija gali daryti didelį neigiamą poveikį tiek fiziniam, tiek
emociniam vaiko vystymuisi, todėl svarbi kompiuteriuose įdiegiama
apsaugos sistema ir tėvų priežiūra ir kontrolė. 2008 m.
kontrolieriaus tarnyba gavo 18 kreipimusi dėl vaiko teisių
pažeidimų internetinėje erdvėje ir pagal gautą informaciją pradėjo
6 tyrimus.
Naujausių apklausų duomenimis, vaikų, kurie naudojasi
kompiuteriu, amžius Lietuvoje jaunėja - 4-5 metų vaikai, padedami
tėvų ar kitų vyresnių artimųjų, naudojasi kompiuteriu, dažniausiai
- žaidžia žaidimus, o vėliau jau patys savarankiškai naršo
internete ir randa smurtinio pobūdžio pramogų. Būtent šie žaidimai
keičia vaiko elgesį ir realiame gyvenime - didėja vaiko
agresyvumas, mažėja jautrumas kitiems, supratingumas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymu ir Lietuvoje
rengiamasi ženklinti kompiuterinius žaidimus pagal vaiko amžiaus
cenzą, juolab keliose kitose Europos Sąjungos šalyse įrodytas
teigiamas tokio ženklinimo poveikis.
Pasak Europos Parlamento (EP) nario olando Toinės Manderso,
daugelio problemų, susijusių su jaunaisiais vaizdo
žaidimų naudotojais, padėtų išvengti aiškesnis žaidimų
klasifikavimas ir „raudonasis mygtukas“ žaidimų įrenginiuose.
EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto atliktas
tyrimas rodo, jog vaizdo žaidimai stimuliuoja vaizdinį suvokimą,
atmintį, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Tyrimai patvirtina
teigiamą videožaidimų poveikį autizmu sergantiems vaikams, smegenų
pažeidimų, raumenų problemų turintiems ar insultą patyrusiems
žmonėms.
Žinoma, vaikams tinka ne visi elektroniniai žaidimai. Nors
žaidimų tinkamumą apibrėžia Europos žaidimų informacijos
klasifikavimo pagal amžių sistema, ji nėra privaloma, todėl
daugelis žaidimų taip ir lieka neįvertinti.
Bendroji Europos žaidimų informacijos klasifikavimo pagal amžių
sistema (PEGI), T. Manderso manymu, turėtų tapti ne tik Europos,
bet ir viso pasaulio standartu. Nors keletas ES šalių turi nuosavas
klasifikavimo sistemas, tai sukelia painiavos vartotojams.
Parlamentaras siūlo apmąstyti „raudonojo mygtuko“ įmontavimo
žaidimų pultuose ir kompiuteriuose galimybę. Šis mygtukas tėvams
leistų kontroliuoti ar sustabdyti savo vaikų žaidžiamus žaidimus.
Jis blokuotų galimybę žaisti konkretų žaidimą ar dalyvauti
konkrečiose jo dalyse, taip pat leistų riboti žaidimo laiką.
„Pardavėjai privalo prisiimti atsakomybę ir neparduoti
nepilnamečiams „18+“ užrašu pažymėtų vaizdo žaidimų“, - pabrėžia T.Mandersas.
ES statistika rodo, kad vaizdo žaidimų pramonės pardavimai 2008
m. viršijo 7 mlrd. eurų. Vidutinio ES žaidėjo amžius pernai buvo 33
metai. Net 80 proc. žaidėjų žaidžia dėl pramogos, o 3,2 proc. 6-17
m. nepilnamečių neprižiūrimi leidžia laiką interneto kavinėse.