Su šiuo filtru jau buvo kilęs ne vienas skandalas, paaiškėjus, kad Australijos ryšių ir žiniasklaidos vadovybė (ACMA), nusprendė blokuoti ne vieną svetainę, visiškai nesusijusią su vaikų pornografija ar kitokiu neteisėtu turiniu. Būtent šiam turiniui blokuoti ir buvo sukurtas slaptasis filtruojamų svetainių sąrašas. Pavyzdžiui, vieno senatoriaus asmeniniu prašymu ACMA į šį sąrašą įtraukė prieš abortus pasisakančios svetainės adresą ir privertė šį adresą skelbusias svetaines pašalinti blokuotą nuorodą iš savo puslapių, grasindama kasdienėmis 11 tūkst. Australijos dolerių (18.7 tūkst. litų) baudomis. Į šį sąrašą pakliuvo ir tarptautinės „Betfair“ lošimų kompanijos svetainės adresas, nors pati kompanija laikėsi įstatymų ir neleisdavo lošti internetu Australijos internautams.
Australijos vyriausybė numatė, kad ACMA gali be didesnių skrupulų pati nuspręsti, ką reikia blokuoti ir organizacija nėra įpareigota pranešti ką ji blokavo. Kažkuris iš šalies interneto paslaugų teikėjui toks ACMA savivaliavimas pasirodė nepriimtinas ir šalia kitų konfidencialių panašaus pobūdžio duomenų, „Wikileaks“ interneto svetainėje atsirado ir išsamus blokuojamų svetainių sąrašas. Anot „Betfair“ kompanijos vadovo, apie savo svetainės blokavimą jis sužinojo tik „Wikileaks“ paskelbus blokuojamų svetainių sąrašą.
Nors didžioji dalis sąrašo svetainių iš tiesų gali būti susijusi (bent jau sprendžiant iš jų pavadinimų) su seksualinio pobūdžio turiniu, kuriame vaizduojami nepilnamečiai, tačiau panagrinėjus sąrašą, jame galima rasti svetainių adresų, visiškai nesusijusių su vaikų pornografija ar kitu nelegaliu turiniu. Nemaža dalis blokuojamų svetainių yra eilinės pornografijos platinimo svetainės, kurių turinio pateikimas neretai yra patikėtas patiems svetainės lankytojams. Sąraše galima aptikti ir ne vieną internetinių lošimų svetainę ar bendrojo pobūdžio paveikslėlių įkurdinimo svetainių, pavyzdžiui, imgsrc.ru. Kai kurios iš blokuojamų svetainių greičiausiai priklauso jaunųjų foto modelių agentūroms, nes nuogybių šiuose puslapiuose aptikti nepavyko. Į blokuotinų Australijoje interneto svetainių sąrašą pakliuvo netgi religinio pobūdžio „Liberated Christians“ svetainė, pasisakanti už krikščionišką poligamiją ir atsakingą mėgavimąsi seksu. Tikėtina, kad kažkam ši svetainė užkliuvo už svetainės pabaigoje pateiktą nuorodą į puslapį apie nudizmą bei nuorodas į kitus su nudizmu susijusius interneto išteklius, tarp kurių greičiausiai pakliuvo ir keletas nepilnamečių nudistų nuotraukų.
Didžiąja Australijos interneto užkarda pramintas interneto filtras, žada griežčiausias interneto naršymo taisykles tarp demokratinių valstybių. Šios sistemos realizavimui nepritaria ir eiliniai vartotojai, ir pilietinių teisių aktyvistai, ir inžinieriai, ir interneto paslaugų teikėjai, ir opozicinių partijų politikai. Anot kai kurių protestuotojų, šiam filtrui atiduodamus milijonus Australijos dolerių vyriausybė geriau skirtų teisėsaugai ir vaikų pornografijos kūrėjų paieškai. Pasak kitų kritikų, šis filtras, taip, kaip yra sukurtas dabar, puikiai tinka tik viešai pasiekiamų teisėtų svetainių blokavimui, o neteisėtai platinamas turinys vis viena bus platinamas slaptais ir neviešinamais kanalais, kurių vis viena teks ieškoti teisėsaugos pareigūnams. Be to, vyriausybės užsakymu atlikti šešių filtravimo sistemų tyrimai parodė, kad jie praleidžia nuo 3 iki 12 procentų svetainių, kurias jie turėtų blokuoti ir atsitiktinai užblokuoja nuo 1 iki 8 proc. nieko dėto turinio. Patys tiksliausi interneto turinio filtrai naršymo spartą sulėtina net 86 proc. O kaip rodo kitų specialistų bandymai, šis filtras nesunkiai apeinamas, pasitelkus užsienio tinklų tarpinę („proxy“) tarnybinę stotį, prieigos prie kurios šis filtras neblokuoja.