„Mes padėsime įveikti krizę! Kaina tik 1,49 lito už kilometrą“. „Norime Jus nudžiuginti! Krizės metu 20 proc. sumažinome savo įkainius“. „Labai pigu! Geriausi įkainiai Vilniuje!“
Tokios žinutės ėmė plūsti į taksi bendrovių paslaugomis pasinaudojusių vilniečių mobiliuosius telefonus.
Nors reklama telefonu draudžiama, už tokius pranešimus nenubaustas nė vienas vežėjas.
Teisės atsisakyti nėra
Iš taksi firmos reklaminę žinutę gavo ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Aurimas Matulis.
Anot jo, kad tokiais pažeidimais pradėtų domėtis jo vadovaujamas komitetas ar Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, reikia konkretaus skundo. Kol kas jo nėra parašęs nė vienas vilnietis.
„Žinoma, būtų gerokai korektiškiau, jei siųsdamos tokias žinutes taksi firmos nurodytų, kad klientas jų gali atsisakyti. Jei po to jis gautų dar bent vieną žinutę, tai jau būtų negerai“, – samprotavo A.Matulis.
Jis prisipažino nežinąs, kokią informaciją apie klientus kaupia taksi firmos.
Jeigu jų kompiuteriuose yra ne tik skambinusių asmenų telefono numeriai, bet ir duomenys, iš kur ir į kur keleivis važiavo, tai jau būtų asmenų sekimas.
Vardu ar pavarde nevadina
Valstybinė asmens duomenų inspekcija už pažeidimus taip pat nėra nubaudusi nė vienos taksi firmos.
Šios inspekcijos vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė tvirtino, kad neleistinos tiesioginės rinkodaros atvejis būtų fiksuojamas, jei taksi bendrovė siunčiamose žinutėse tiesiogiai kreiptųsi į klientą, vadintų jį vardu ar pavarde.
O jeigu taksistai savo paslaugas reklamuoja tiems asmenims, kurie yra naudojęsi jų firmos paslaugomis?
R.Sinkevičiūtė sutiko, kad tokius atvejus reikėtų tirti. Tai gali būti neteisėta reklama telefonu.
Gauna nuolatiniai klientai?
Žinutes siuntusios Vilniaus taksi bendrovės „VTP 1“ vadybininkė Jelena Ilčenko tikino, kad reklamos pranešimus gavo tik nuolatiniai bendrovės klientai.
„Tikrai nesiuntėme tiems, kurie mūsų taksi naudojosi vieną kartą“, – aiškino J.Ilčenko.
Per pustrečių metų sukauptoje „VTP 1“ duomenų bazėje yra 300 tūkstančių klientų telefono numerių.
Paklausta apie tokių žinučių teisėtumą J.Ilčenko teisinosi, kad reklamos skrajutės, bukletai taip pat brukami į pašto dėžutes.
„Niekas manęs neklausė, reikia man plastikinių langų ar ne. O langus reklamuojančių skrajučių savo pašto dėžutėje kiekvieną mėnesį randu po keletą“, – lygino vadybininkė.
Įstatymai – neveiksmingi
Nors reklamos pranešimų siuntimą reglamentuoja net keli teisės aktai, teisininkai pastebi, kad jie nėra efektyviai įgyvendinami praktikoje.
Reklamos įstatymas numato, kad reklama telefonu gali būti teikiama tik asmeniui sutikus. Rinkodarą elektroniniais ryšiais draudžia ir įstatymas.
Už reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo tūkstančio iki 10 tūkst. litų. Tačiau vyrauja tendencija, kad pažeidėjui teismas dažniausiai skiria tik įspėjimą.
Už tokį pažeidimą didžiausia per pastaruosius trejus metus skirta bauda siekė 1000 litų.