GPS proveržis

Nors GPS pateko į geriausių 2008 metų technologijų dešimtuką, ji pernai nebuvo nei sukurta, nei pristatyta vartotojams. Pirmieji palydovai paleisti dar 1978 metais, o žmonėms ši sistema tapo prieinama 1993-aisiais. Vis dėlto keliolika metų vietos nustatymo sistema daug kam asocijavosi tik su daug kainuojančiais navigacijos prietaisais arba su automobiliais – navigacijos sistema būdavo įtaisoma jų prietaisų skydeliuose. Tačiau pernai GPS rinkoje įvyko tikras perversmas: imtuvus imta masiškai diegti įvairių gamintojų mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir net fotoaparatuose.

Toks vietos nustatymo sistemos išpopuliarėjimas įvairiuose įrenginiuose žada ir naują paslaugų erą: žinant vartotojo buvimo vietos duomenis, jam realiuoju laiku bus siūloma užsukti į vieną ar kitą prekybos centrą, kavinę, restoraną, susitikti su netoliese esančiais draugais. Bet tai jau artimiausioje ateityje, o dabar grįžkime į šiandieną.

„Versus“ išbandytas „TravelPilot 500“ nuo kitų navigacijos įrenginių pirmiausia skiriasi tuo, kad turi vadinamąją vaizdo navigaciją: įjungus vaizdo kamerą važiavimo kryptys rodomos priekyje esančio kelio vaizdo fone – matote priešais jus važiuojančius automobilius, šaligatviais einančius žmones, išilgai gatvių stovinčius pastatus. Tai patogu, nes kai reikia sukti, rodyklė rodo tikrą gatvę – mažėja tikimybė, kad pravažiuosite reikiamą sankryžą taip ir nepasukę.

Kone visų navigacijos sistemų ir prietaisų problema – kad duomenys juose neatnaujinami realiuoju laiku, todėl vairuotojo niekas iš anksto neįspėja apie laikinus greičio apribojimus, pasikeitusius kelio ženklus, apylankas, kelio remonto darbus ir pan.

„Blaupunkt“ šią problemą išsprendė bent iš dalies. Navigacijos prietaise įmontuota vaizdo kamera atpažįsta gatvėje stovinčius kelio ženklus ir pagal tai tiek vizualiai, tiek ir balsu rekomenduoja, kaip elgtis – tame kelio ruože mažinti arba didinti greitį. Tiesa, ši ypatybė kaip reikiant veiks tik tuomet, jeigu tinkamai nustatysite kamerą – kad ji galėtų „matyti“ ir atpažinti ženklus. Priešingu atveju toks navigacijos patobulinimas visiškai netenka prasmės.

Beje, kai kuriose vietose, tarp jų ir sostinės Konstitucijos prospekte, navigatorius mums leido važiuoti greičiau negu leistina toje vietoje.

Prietaisą galima valdyti ir balsu, tačiau neįgudusiems geriau tą daryti liečiant jutiklinį (angl. touchsreen) ekraną, tuo labiau kad jo valdymas tikrai patogus. Gamintojas tikina, kad norint įprasti navigatorių valdyti balsu ilgai vargti taip pat neteks, nes prietaisas atlaidus daromoms klaidoms tariant užsienio šalių miestų pavadinimus.

Navigatoriuje yra ir bevielio interneto modemas. Būdami bevielio interneto ryšio zonoje galite naršyti internete, klausytis internetinio radijo, prenumeruojamų garso ir vaizdo įrašų (angl. podcasts), peržiūrėti e. paštą. Be to, „TravelPilot 500“ suderinamas ir su internetine telefonija (angl. Voice over Internet Protocol), tai suteikia galimybę nemokamai skambinti interneto tinklu.

Naudojant bevielę „Bluetooth“ technologiją „TravelPilot 500“ gali būti naudojama ir kaip laisvų rankų įranga – vairuotojas gali atsiliepti į telefono skambučius neatitraukdamas rankų nuo vairo.

Kita kompanijos „Blaupunkt“ navigatoriaus versija „TravelPilot 700“ priima ir skaitmeninės televizijos (angl. Digital Video Broadcasting-Terrestial, DVB-T) signalus, tokį televizorių galima žiūrėti ne tik automobilyje, bet ir, pavyzdžiui, stovyklaujant. Navigatoriuje įdiegtas ir biuro programų „MS Office“ rinkinys. Taigi keliaudami prireikus galite peržiūrėti ir svarbius dokumentus.

„TravelPilot 500“ išbandėme ne tik Vilniuje, bet ir užmiestyje, kituose Lietuvos miestuose. Prietaise iš viso įrašyti 42 valstybių žemėlapiai. Žinoma, jie, – bent jau Lietuvos tikrai, nes patys pabandėme, – su tikrais keliais ne visur sutampa 100%, bet ši problema jau seniai žinoma. Mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, Latvija ar Estija, gyventojams ją ir išspręsti lengviau – šiose valstybėse gyvenantys vairuotojai ir taip gana gerai žino, kur važiuoti, ir bent kol kas navigaciją dauguma naudoja kaip pagalbinę priemonę kelionėje, bet ne kaip visuomet ir visur reikalingą vedlį.

Su kolegomis ne kartą diskutavome, ar palyginti nedidelėms Baltijos šalims tikrai reikalingi navigacijos prietaisai. Taip, tikrai reikalingi į šias šalis atvykstantiems užsienio gyventojams – tai vienas iš patogiausių būdų susiorientuoti ir nuvykti tikrai ten, kur reikia, arba kirsti šias valstybes nenuklystant nuo pagrindinių kelių. Ir taip, be jokios abejonės, reikalingi į užsienio šalis vykstantiems Baltijos valstybių gyventojams.

Tačiau kiek jų tikrai įsigytų ir kiek jų jau dabar naudojasi navigacija savo šalies teritorijoje? Jokių oficialių ar bent jau apytikslių duomenų nėra. Žinomas tik vienas gana svarus argumentas, kuris laikui bėgant, ko gero, pakis į priešingą pusę: lietuviai, latviai, estai ir be navigacijos puikiai žino savo šalių kelius ir visuomet randa, kur nuvažiuoti. Arba vis dar kliaujasi tradiciniais popieriniais žemėlapiais.

Štai vienas pavyzdys: penktadienio vakarą susiruošėme važiuoti į Uteną. Įvedėme tikslų išvykimo ir atvykimo adresą. Iš Vilniaus „TravelPilot 500“ mus išvedė taip, kaip ir patys visuomet važiuojame – Geležinio Vilko gatve, Molėtų plentu ir tuomet jau tiesiai visus 90 kilometrų. Tačiau įvažiavus į Uteną navigatorius rodė, kad iki mūsų nurodyto adreso dar liko keliolika kilometrų, ir siūlė važiuoti tolyn Rokiškio kryptimi.

Grįžusi namo prisėdau prie kompiuterio ir tuojau išsiaiškinau, kodėl taip atsitiko. Tuos pačius adresus, norėdama gauti reikiamą maršrutą, suvedžiau „Google Maps“. Paieškos sistema rado du ieškomus atvykimo adresus: J. Basanavičiaus gatvė yra Utenoje, bet yra ir Užpaliuose – už keliolikos kilometrų nuo Utenos esančiame miestelyje, tokiu pat numeriu pažymėti abiejose vietovėse stovi namai, skiriasi tik pašto kodai. Bėda ta, kad ir Uteną, ir Utenos rajoną tiek „Blaupunkt“, tiek ir „Google“ sistema supranta kaip Uteną, netgi abiejuose rastuose adresuose rašoma Utena, nors iš tiesų vienas iš tų adresų yra Užpaliuose.

Užsienio valstybėse visi tiksliai žino savo pašto kodus, Lietuvoje juos dar tik mokomės. Pagal pašto kodus tikslius adresus reikia rinktis ir „TravelPilot 500“ navigatoriuje. Kadangi aš tikslaus nežinojau, netyčia pasirinkau kitą – Užpaliuose esančio adreso, štai kodėl navigacijos sistema mus vedė ten. Ši detalė labai svarbi ir jeigu nežinote tikslių pašto kodų, tuomet labai nepatogu, nes tikimybė, kad pasirinksite ne tą, kurio reikia, nemaža, ypač jeigu rinktis galima iš daugiau negu dviejų.

Įvairias „TravelPilot 500“ galimybes bandėme gana intensyviai, todėl tikrai reikia pagirti jos baterijos veikimo laiką. Neįjungus prietaiso į maitinimo lizdą galima nuvažiuoti nemažą atstumą. Jeigu važinėjate dažnai ir jūsų kelionės netrunka ilgai, prietaiso baterijos nereikės krauti kelias dienas.