Anot „TelstraClear“ atstovo spaudai Chriso Miramso, Owenas Thoras Walkeris turi įgūdžių, kurie padės kompanijos vadovams ir klientams geriau suprasti saugumo grėsmes, kylančias jų tinklams. Praėjusių metų birželio mėnesį O. T. Walkeris buvo kaltinamas, prisidėjus prie tarptautinio užvaldytų kompiuterių tinklo kūrimo. Anot FTB specialistų, pasitelkus maždaug 1,3 mln. kompiuterių tinklą ir svetimus bankinius duomenis buvo pavogta per 20 mln. JAV dolerių. Tuomet O. T. Walkeriui, internete pasivadinusiam AKILL slapyvardžiu, buvo tik 18 metų.
Paauglys kūrė įsilaužimui į kitus kompiuterius skirtas programas, kurias veliau naudojo nusikaltėliai. Teismas panaikino šiuos kaltinimus ir O. T. Walkeris išvengė baudžiamosios atsakomybės, gavęs tik administracinę baudą bei konfiskavus iš nusikaltėlių gautus pinigus už įsilaužimams skirtas programas.
Anot „TelstraClear“ atstovo spaudai, O. T. Walkeris jau vedė keletą seminarų, kuriuose jis pateikė patarimus vyriausiam kompanijos saugumo ir valdymo personalui. Jis taip pat dalyvavo reklaminėje kampanijoje.
C. Miramso teigimu, seminarų dalyviai buvo supažindinti su realiai egzistuojančiomis kompiuterinio saugumo grėsmėmis. O. T. Walkeris jiems pasakojo apie įvairius kompiuterinių nusikaltėlių tikslus ir kaip galima nuo to apsisaugoti. Dalis įsilaužėlių tiesios bando sutrikdyti vyriausybinių ar verslo sistemų darbą, pavyzdžiui, užversdami serverius masinėmis el. pašto žinutėmis. Kiti užvaldo dešimtis ir šimtus tūkstančių vartotojų kompiuterių ir vėliau jų išteklius panaudoja asmeninės informacijos vagystėms, prekybos akcijų rinkose manipuliacijoms ar parduoda sistemų trikdymo paslaugas pirmiesiems nusikaltėliams.
Neseniai saugumo kompanija „Prevx“ paviešino duomenis apie aptiktą nusikaltėlių duomenų saugyklą, kurią naudojo kompiuteriniai nusikaltėliai, įdiegę slaptas valdymo programas į maždaug 160 tūkst. kompiuterių. Dauguma „Prevx“ pastebėtų aukų yra eiliniai internautai, nežinia atiduodantys savo „Facebook“ ar internetinės bankininkystės slaptažodžius drauge su meilės laiškais ar kita korespondencija. Tačiau į sukčių tinklus pakliūva ir labiau asmeninė informacija, pavyzdžiui, socialinio draudimo numeriai ar kitų kitų vartotojų bankinė informacija, nutekėjusi iš užkrėsto banko kompiuterio. Dažnai tokiems įsilaužimams nusikaltėliai panaudoja programinės įrangos saugumo spragas, leidžiančias į aukų kompiuterius lengvai įdiegti kenkėjiškas programas.