Deja, panašaus pobūdžio laiškai yra rūsti realybė, gresianti visiems nemokamų internetinių paslaugų vartotojams. Pasikeitus svetainės naudojimosi taisyklėms, jiems, kaip ir 26 metų amžiaus Vanessai Danielei, teks apsispręsti – sutikti su jomis ar atsisakyti greičiausiai ne vienus metus kurto ir kaupto turinio. O sutikti gali būti nepigu, nes 2 GB failų limitą viršijusiems vartotojams teks kasmet įsigyti paslaugų ar gaminių jau ne už 4,99, bet už 19,99 JAV dolerio. Nesutinkantys su naujomis taisyklėms paprasčiausiai bus neprileidžiami prie savo įkelto turinio.
Anot Čikagos gyventojos, tai tikrai ne pati geriausia mintis – pakeisti svetainės naudojimosi taisykles ir pareikalauti mokesčio už nuotraukų saugojimą arba grasinti ištrinti jas. V. Danielle teigimu, toks kompanijos visiškai nevertina vartotojų ir neskatina naujų vartotojų rinktis kompanijos gaminius.
Anksčiau „Ofoto“ vardu žinomos „Kodak Gallery“ svetainės atstovai teigia, kad kompanija tiesiog nori sutelkti dėmesį į geriausius savo klientus, o ne tuos, kuriems reikia tik nemokamos interneto saugyklos. Anot kompanijos, naujos taisyklės nėra kažkuo išskirtinės internetinės fotografijos versle.
Tačiau kompanijos sprendimas pakeisti savo naudojimosi svetaine taisykles akivaizdžiai demonstruoja grėsmę, kuri kyla vartotojams, vis labiau pasikliaujančiais privačių kompanijų teikiamomis paslaugomis, kurioms jie patiki vis daugiau skaitmeninių savo prisiminimų. Daugelis šių svetainių smulkiu šriftu yra paskelbusios, kad jos gali bet kada keisti savo taisykles ir vartotojams liks tik sutikti su šiais pasikeitimais. Tiesa, neseniai nutikęs „Facebook“ taisyklių pakeitimo incidentas parodė, kad kartais vartotojai turi realią galimybę paprieštarauti kompanijų sprendimams.
Daugelis internetinės fotografijos paslaugų teikia nemokamas nuotraukų saugyklos paslaugas, siekdamos suvilioti svetainės lankytojus ir nuolatinius vartotojus savo siūlomomis nuotraukų spausdinimo paslaugomis. Pavyzdžiui, „Hewllett-Packard“ priklausanti „Snapfish“ svetainė siūlo neribotą nuotraukų saugyklos paslaugą visiems vartotojams, kurie kasmet įsigyja kokią nors kompanijos paslaugą ar gaminį.
Tokios svetainės paprastai saugo ir didelės raiškos originalias nuotraukas, ir mažesnės raiškos vaizdus, tinkamus interneto svetainėms, tačiau nepakankamus nuotraukoms spausdinti. Todėl praradę skaitmenines nuotraukas vartotojai paprasčiausiai negalės iš šių svetainių atsisiųsti didelės raiškos originalių failų, kol nusipirks papildomas paslaugas.
Už 50 skaitmeninių nuotraukų įrašymą į CD ir atsiuntimą „Kodak“ nori 9,95 JAV dolerio, o už 1000 nuotraukų vartotojams reikės susimokėti net 39,95 JAV dolerio. Kiekvienas papildomas 1000 paveikslėlių kainuos 14,95 JAV dolerio.
V. Danieles situacija yra komplikuota dar ir todėl, kad jos sukurti internetiniai nuotraukų albumai buvo sudaryti iš jos pažįstamų bei giminaičių fotografijų, kurias į svetainė atsiuntė jie patys. Mergina teigia neturinti jokių kitų šių nuotraukų kopijų. Problema yra ta, kad ji gali prarasti šias nuotraukas net ir įsigijus „Kodak“ reikalaujamą paslaugų minimumą, jei to paties nepadarys visi nuotraukas siuntę giminaičiai ir draugai.
Taigi, V. Danielei teks arba užsisakyti 29,99 JAV dolerio per metus kainuojantį abonementą ir atsisiųsti didelės raiškos originalus į savo kompiuterį, arba susimokėti 19,95 JAV dolerio bei siuntimo išlaidas už 200 savo nuotraukų CD diską. Anot Ilinojaus universiteto ryšių profesoriaus, „Kodak“ tiesiai šviesiai pareiškė, kad vartotojas neteks galimybės pasiekti jam priklausantį turinį, jei nesusimokės kompanijai. Tai vargiai panašu į sąžiningą uždarbį ir labiau primena reketavimą ar išpirkos reikalavimą.
„Kodak“ teigia, kad kompanija jau penkerius metus reikalauja kasmet įsigyti kokią nors prekę, tačiau nebuvo nustačiusi minimalios sumos. Kovo mėnesį priimta nauja politika, apie kurią vartotojai buvo informuoti el. paštu, tiesiog nustatė šį minimumą. Anot „Kodak Gallery“ gaminių rinkodaros direktoriaus Marko Cooko, kaip nemokamą nuotraukų saugyklą svetainę naudojusiems tautiečiams teks apsispręsti ar jie nori įsigyti nedidelę prekę, ar jie nori atsisakyti kompanijos paslaugų. M. Cookas pažymėjo, kad kompanija ir toliau siekia rūpintis vartotojais, pavyzdžiui, įsigijusiems spausdintų nuotraukų už daugiau, nei 5 JAV dolerius, kompanija jas pristatys nemokamai.
Kitos internetinės nuotraukų galerijos, pavyzdžiui, „Google Inc.“ priklausanti „Picasa“, „Fotki Inc.“, „Yahoo Inc.“ priklausanti „Flickr“, „News Corp.“ valdoma „Photobucket“ bei „Adobe Systems“ kompanijos „Photoshop.com“ vis dar siūlo nemokamas paslaugas, leidžiančias vartotojams keistis nuotraukomis. Tačiau šios svetainės riboja nemokamos internetinės saugyklos apimtį. Norintiems daugiau vietos serveriuose teks susimokėti už abonementą. Kiek daugiau laisvės siūlo „Shutterfly Inc.“ nuotraukų svetainė ir „Facebook“ portalas, neribojantys vartotojų įkeliamų nuotraukų kiekio.
Tačiau, kaip pažymi „Consumer Reports“ žurnalo redaktorius Terry Sullivanas, nemokamas paslaugas pradėjusios siūlyti nuotraukų keitimosi svetainės turi tendenciją virsti mokamomis arba užsidaryti. Pavyzdžiui, 2008 metais „Sony Corp.“ nusprendė uždaryti „ImageStation“ svetainę, kurią kompanija buvo įkūrusi beveik prieš 8 metus. „Sony“ teigia sunaikinusi visas serveriuose saugotas nuotraukas. „Time Warner“ priklausantis AOL padalinys sausio mėnesį taip pat nusprendė nutraukti nuotraukų įkurdinimo paslaugas, norėdamas sumažinti išlaidas. Visas nuotraukas AOL perkėlė į „American Greetings Corp.“ priklausančią „Photoworks“ svetainę, kuri reikalauja kasmetinių pirkinių, antraip nuotraukas yra grasinama ištrinti.
Įvertinus šias alternatyvas galima teigti, kad geriausia nuotraukas saugoti savo kompiuteryje ir dėl visa ko įsirašyti į vieną ar kelias atsargines laikmenas. Taip bus sumažinta tikimybė netekti tų brangių momentų, įamžintų keliuose milijonuose spalvotų taškų. Be to, tokios „nemokamų“ paslaugų alternatyvos turėtų priversti susimąstyti skaitmeninius fotoaparatus ar kitą įrangą turinčius ar besirenkančius vartotojus ir pasidomėti kaip ir kokiu būdu jų skaitmeninis turinys yra išgaunamas iš jų įrenginių. Gali paaiškėti, kad „Kodak“, „Hewllett-Packard“ ar kitos kompanijos „paslaugi“ programa „vartotojo patogumui“ visą skaitmeninį turinį išsyk įkurdina internete, kompiuteryje nepalikdama jokių kopijų.