Į šią rinką „Sony Corp.“ nusprendė žengti bendradarbiaudama su „Google“, kuri viešai pateikė visuomenei priklausančių knygų, kurių nebesaugo autorių teisės, elektronines versijas. Tarp kitų, tikinčių bepopierinio amžiaus aušra, yra Taivano kompanija „Netronix“ siūlanti panašius įrenginius, pasižyminčius lietimui jautriais ekranais, ir Olandijos „Polimer Vision“, netrukus ketinanti pateikti kišeninius elektroninės spaudos skaitymo įrenginius su susukamais ekranais.
Anot „AU Optronics“ (AUO) kompanijos vyriausiojo viceprezidento C.T. Liu, tai naujos pramonės šakos pradžia. Pasak trečiojo pagal dydį LCD ekranų gamintojo, kurio matricas savo gaminiuose naudoja „Dell“, „Hewlett-Packard“, „Apple“, „Sony“, o kartais net ir kiti LCD monitorių gamintojai, pavyzdžiui, „Samsung“, vadovo, ji kėsinasi į popieriaus, spausdinimo, leidybos, knygų ir kitas verslo šakas. Augantis elektroninių knygų įrenginių skaičius gali padėti sumažinti jų kainas ir padidinti pardavimus bei tokiu būdu paversti šiuos įrenginius nauja populiariųjų asmeninių elektronikos įrenginių banga.
Lengvesni už įprastines knygas, elektroninių knygų skaitytuvai naudoja naujos kartos lengvus ir lanksčius ekranus, dar vadinamus elektroniniu popieriumi. Kitaip, nei įprastiniuose ekranuose, elektroniniame popieriuje sugeneruoti vaizdai išlieka, atjungus ekrano maitinimą. Be to, šiems ekranams nereikia brangių ir daug energijos sunaudojančių pašvietimo lempų, kurios vargina akis, skaitant tekstą įprastiniuose LCD ekranuose. Elektroninį popierių naudojantis „Kindle“ įrenginys gali būti naudojamas keletą dienų iš eilės, kol jį prireiks pakrauti.
Elektroninių knygų rinkos augimas yra ypač palankus didiesiems LCD ekranų gamintojams, įskaitant ir AUO bei tame pačiame mieste įsikūrusią „Chi Mei Optoelectronics Corp.“, kuriems pastaruoju metu teko susidurti su smarkiai kritusios asmeninių kompiuterių ir LCD televizorių paklausos pasekmėmis. Praėjusių metų paskutiniame ketvirtyje paskelbusi apie rekordinius nuostolius, AUO nusprendė ryžtingai žengti į elektroninio popieriaus rinką, įsigydama 21 proc. šioje rinkoje besispecializuojančios „SiPix Imaging Inc.“ kompanijos akcijų.
2007 metų pabaigoje „Amazon.com“ išleistas „Kindle“ įrenginys pasitvirtino, kaip sėkmingas komercinis projektas. „Citigroup“ analitikų paskaičiavimu, 2008 metais internetinės prekybos kompanija pardavė apie pusę milijono šių įrenginių, o tai beveik trečdaliu daugiau, nei „Apple“ pardavė „iPod“ grotuvų, pirmaisiais jų platinimo metais.
Tiesa, kai kurie kritikai teigia, kad elektroninius knygų skaitytuvus gali pražudyti jų pačių sėkmė, jei šių įrenginių populiarumą pastebėję telefonų gamintojai ims naudoti šiuos ekranus savo įrenginiuose ir pateiks knygų skaitymo programas. „Amazon“, pavyzdžiui, jau yra pateikusi „Kindle“ knygų skaitymo programą populiariajam „iPhone“ telefonui. Elektroninių knygų skaitymo funkcijos gali būti įtrauktos ir į kitus įrenginius.
Taivano „ Market Intelligence Center“ pramonės tyrimų kompanijos analitiko Jeremy'io Huango teigimu, rinkoje netrukus turėtų pasirodyti išsyk keletas pigių skaitmeninės spaudos skaitymo įrenginių. Tokių įrenginių pavyzdžiu jis paminėjo mažuosius nešiojamuosius kompiuterius, kurie yra pigesni už dabartines elektronines knygas. Pigūs mažieji nešiojamieji kompiuteriai parduodami už vos 299 JAV dolerius, o paieškojus galima rasti ir 99 JAV dolerius kainuojančius įrenginius, tokius kaip „Jointech J-PRO JL7100“. Tiesa, pačiuose pigiausiuose teks apsieiti su „Linux“ ar delniniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose naudojama „Windows CE“ operacine sistema. Tuo tarpu naujasis „Kindle“ elektroninių knygų skaitymo įrenginys vartotojui atsieis 359 JAV dolerius, o naujas „Sony Reader“ modelis kainuos apie 349 JAV dolerius.
Rinkos tyrimų kompanija „iSupply Corp“ prognozuoja, kad iki 2012 metų bendros elektroninių knygų skaitytuvų ekranų pardavimų pajamos turėtų pasiekti 291 mln. JAV dolerių. Nors tai atitinka maždaug 143 proc. kasmetinį rinkos augimą, tačiau ši rinka kol kas yra niekingai maža, palyginus su 73 mlrd. JAV dolerių didžiųjų LCD ekranų rinkos apimtimi praėjusiais metais. Analitikų teigimu, norėdami paskatinti elektroninių knygų skaitytuvų rinkos augimą, leidėjai galėtų subsidijuoti šiuos įrenginius ar netgi dalinti juos nemokamai, pasirašius keleto metų leidinių prenumeratos sutartis. Kitaip tariant, elgtis panašiai, kaip elgiasi mobiliojo ryšio operatoriai, siūlantys naujus telefonų modelius už nerealiai mažas kainas.
Elektroninio popieriaus naudojimas kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, viešosiose skelbimų lentose ar ženkluose, taip gali padėti augti šiai rinkai bei mažinti kainas. Pramonės atstovai įsivaizduoja, kad ateis laikas, kai elektroniniai laikraščiai ir žurnalai galės būti susukti ar sulankstyti ir juos bus galima nusinešti skaityti į pliažą ar važiuojant autobusu į darbą. Naujų elektroninių įrenginių pasirodymo laikas gali būti ypač palakus, nes nemažai tradicinės spaudos atstovų pastaruoju metu sunkiai verčiasi, skaitytojams masiškai bėgant ieškoti nemokamų naujienų į internetą.
Vasario mėnesį JAV „Plastic Logic“ kompanija pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartis su žiniasklaidos kompanijomis, tokiomis kaip „Financial Times“, „USA Today“ ar „Zinio“. „Plastic Logic“ ketina išleisti pirmuosius savo elektroninių leidinių skaitytuvus, kurie bus skiriami verslo vartotojams. Šie įrenginiai pasižymės dideliu ekranu (žadamas maždaug A4 formato lapo dydžio ekranas) ir mažesniu svoriu, nei daugelis spausdintiniu žurnalų.
Pietų Korėjoje „LG Display Co Ltd.“ taip pat kuria A4 lapo dydžio lankstų spalvotą ekraną, kuris galės būti naudojamas ne vien elektroninių leidinių skaitytuvuose. Anot „Prudential Investment & Securities“ analitiko Parko Hyuno, nėra abejonių, kad elektroniniai ekranai pakeis popierių. Tačiau jis abejoja tuo, kad per artimiausius du metus elektroninės knygos užims labiau pastebimą rinkos dalį. Anot jo, nors visi ruošiasi naujai verslo šakai, tačiau ji kol kas yra nepakankama, kad suteiktų daug pajamų ar darytų didelę įtaką visoms šioms kompanijoms.