Toks sprendimas apstulbino stebėtojus. Anot jų, naujasis planas yra dar labiau ambicingas, o jo užmojai yra dar didesni, nei buvo kalbama iki šiol. Šis planas gali iš esmės pakeisti Australijos telekomunikacijų struktūrą.
Anot Ministro pirmininko Kevino Ruddo, maždaug 90-čiai proc. Australijos namų ūkių, mokyklų ir verslo kompanijų yra planuojama pateikti 100 Mbps spartos interneto paslaugas. Šios interneto paslaugos turėtų būti teikiamos optiniais kabeliais, kurie turėtų būti atvesti iki kiekvieno pastato. Likusius 10 proc. vartotojų ketinama aprūpinti sparčiuoju bevieliu ryšiu.
Planuojamos interneto paslaugos yra beveik 100 kartų spartesnės, nei dabar gali naudotis daugelis Australijos gyventojų. Tokios ryšio spartos pakanka vienu metu žiūrėti keletą didelės raiškos televizijos ar kitokių vaizdo įrašų transliacijų. Panašiomis ryšio paslaugomis kol kas gali pasigirti tik keletas valstybių, pavyzdžiui, Pietų Korėja, Japonija, Prancūzija ar Vokietija.
Vyriausybės finansuojama kol kas neįvardyta kompanija šiuos tinklus rengs kartu su privačiomis įmonėmis, kurios skatinamos pasidalyti savo techninėmis žiniomis ir ištekliais. Tačiau privatiems asmenims atiteks ne daugiau 49 proc. bendros įmonės kapitalo. Per ateinančius aštuonis metus šio tinklo įrengimui planuojama išleisti 43 mlrd. Australijos dolerių (apie 77,5 mlrd litų), o darbus ketinama pradėti jau kitais metais.
Pradiniams tinklo įrengimo darbams vyriausybė skirti 4,7 mlrd. Australijos dolerių (8,5 mlrd. litų). Kiti tinklo diegimui reikalingi pinigai turės ateiti iš projekte dalyvaujančių kompanijų bei vėlesnių vyriausybės investicijų. Anot K. Ruddo, jei sąlygos bus palankios, tai vyriausybė gali parduoti savo dalį šioje kompanijoje, praėjus penkeriems metams nuo tinklo įrengimo. Duodamas interviu Kanberoje vykusioje naujienų konferencijoje ministras teigė, kad šis ypač spartaus nacionalinio tinklo projektas yra ambicingiausias, didžiausias ir plačiausio masto projektas, kurio kada nors ėmėsi Australijos vyriausybė. Anot projekto kritikų, tokių kaip opozicijos lyderis Malcolmas Turnbullas, šis planas gali žlugti, jei jam nepavyks pritraukti pageidaujamo privačių investuotojų skaičiaus.
Tam kartui įrengtų ir jau technologiškai atsilikusių Australijos kompiuterių tinklų atnaujinimas ir keitimas bendru nacionaliniu tinklu tapo rimta problema Australijos vyriausybei. Prie to prisidėjo ir Australijos geografiniai ypatumai, nes didžioji dalis miestų yra išsibarsčiusi po visą žemyną ir atskirta mažai apgyvendintomis stepėmis. Nacionalinio tinklo planai buvo vienas iš esminių K. Ruddo 2007 metų rinkiminės kampanijos punktų, padėjusių ministrui gauti dabartinį postą. Jau tuomet jis aktyviai skatino telekomunikacijų kompanijas prisidėti prie tokio tinklo kūrimo.
Tačiau šio projekto įgyvendinimui jau kilo kliūčių dėl nesutarimų su didžiausia šalies telekomunikacijų kompanija Telstra, kuriai priklauso vienintelis šalies laidinio ryšio tinklas, kuriuo yra teikiama didžioji dalis interneto paslaugų. Pastaroji nenorėjo užleisti savo pozicijų į nacionalinio tinklo projektą pretenduojančioms Singapūro telekomunikacijų kompanijos Australijos padaliniui ir Kanados „Axia NetMedia“ kompanijoms. Anot K. Ruddo, šių kompanijų pasiūlymai nepasirodė patrauklūs ekonominiu požiūriu, iš dalies dėl visuotinio ekonominio nuosmukio. Tačiau pasak ministro, visos kompanijos yra kviečiamos investuoti į naujai steigiamą kompaniją.
Pagal naująjį planą optiniai kabeliai bus klojami per visą Australijos teritoriją ir projekto vykdymo metu, kasmet gali būti sukurta po 25 tūkst. naujų darbo vietų. K. Ruddas šį projektą sieja su planais pagelbėti Australijai įveikti ekonominio nuosmukio padarinius, teikdamas, kad kompiuterių tinklas yra būtinas siekiant paspartinti ilgalaikį šalies ekonominį augimą bei konkurencingumą.
Prieigą prie optinio tinklo galės įsigyti visi norintys paslaugų teikėjai, kuriuos labai nudžiugino toks vyriausybės sprendimas. Daugelis jų skundžiasi, kad „Telstra“ turi beveik monopolisto galias ir diskriminuoja kitus paslaugų teikėjus, norinčius naudotis jos kompiuterinio ryšio tinklais. Anot „Telstra“ vadovo Donaldo McGuachie, kompanija sveikina vyriausybę su nauju planu ir laukia, kada galės pradėti konstruktyvias diskusijas su vyriausybe.
Anot telekomunikacijų analitiko Paulo Budde, šis planas buvo visiškai netikėtas. Nors jo įgyvendinimui reikės laiko ir kruopštaus darbo, tačiau jį kuriant buvo žvelgiama toli į ateitį, o kuriamas atviras tinklas greičiausiai padės padaryti vartotojams skirtas paslaugas labiau prieinamomis.
Australijoje vis dar nerimsta aistros dėl vyriausybės užmojų cenzūruoti šalies gyventojams teikiamas interneto paslaugas ir taip kovoti su vaikų pornografijos platinimu bei kitomis interneto blogybėmis. Visai neseniai vieno iš šalies interneto paslaugų teikėjų darbuotojas anonimiškai paviešino vadinamąjį interneto juodąjį sąrašą, kuriame įtrauktos svetainės Australijos piliečiams turi būti nepasiekiamos. Nors dauguma jų tikrai susijusios su oficialiais turinio filtro tikslais, tačiau sąraše yra ir nemažai visiškai teisėto turinio svetainių. Anot žodžio laisvės šalininkų, tai akivaizdžiai rodo, kad tokio filtro egzistavimas kelia grėsmę žodžio ir saviraiškos laisvei, nes į šį slaptą sąrašą gali būti įtraukta bet kas, kas nepatiko vyriausybei ar filtrą sudarantiems asmenims.
Apie spartaus ryšio interneto tinklų steigimą visoje šalyje kalbama ir JAV. Tiesa, ten ketinama labiau plėtoti spartaus bevielio ryšio tinklus. Bevielio ryšio tinklai populiarėja ir Europoje. Apie tai byloja ir ES pateikta ataskaita, kurioje nurodoma, kad nepaisant ekonominio nuosmukio, telekomunikacijų rinka auga sparčiau, nei kitos verslo šakos, o šios veiklos pajamos auga.