Anot nepanorėjusio prisistatyti buvusio pareigūno, kuris neturėjo įgaliojimų diskutuoti šiuo klausimu, šie įsilaužimo požymiai buvo pastebėti po to, kai JAV energetikos kompanijos leido vyriausybės atstovams audituoti jų sistemas. Šį auditą paskatino dar 2007 metais paskelbtas Aidaho nacionalinės laboratorijos eksperimento vaizdo įrašas, akivaizdžiai parodantis, ką įsilaužėliai gali padaryti, užvaldę elektros tinklų valdymo sistemas. Minėtame vaizdo įraše energetikos specialistai dirbtinai trikdo didelio elektros generatoriaus darbą, kol galiausiai iš jo pasipila dūmai ir įrenginys išeina iš rikiuotės.
Nors audito metu buvo aptikti įrodymai, kad elektros sistemos buvo šnipinėjamos jau kurį laiką, tačiau tikrieji problemos mastai nėra žinomi, nes vyriausybė neturi absoliučių teisių audituoti visas elektros sistemas, kada panorėjusi. Anot pareigūno, problema gali būti didesnė, nei yra matoma. Be to, tokių įsilaužimų sudėtingumo lygis leidžia beveik užtikrintai teigti, kad įsilaužėlius rėmė kokia nors valstybė. Kaip rašo „Wal Street Journal“, kiek anksčiau paskelbęs apie šiuos įsibrovimus, įsilaužėliai kol kas nebandė pažeisti JAV elektros tinklo darbo, tačiau karo ar kitos krizinės situacijos atveju jie greičiausiai imtųsi tai daryti.
Kinijos ir Rusijos pareigūnai paneigė prisidėjus prie šių įsilaužimų į JAV valstybines kompiuterių sistemas.
Kenkėjiškos programos greičiausiai buvo išsyk pašalintos, vos tik jos buvo aptiktos tarnybiniuose kompiuteriuose. Reikia pastebėti, kad aptikti įsilaužimus paprastai yra daug sunkiau, nei išvalyti įsilaužėlių paliktą „gėrį“, nors kritinę infrastruktūrą valdančių kompiuterių valymas taip pat yra sudėtingas reikalas, nes šie kompiuteriai turi veikti nepertraukiamai ir jų išjungti negalima.
Šie išpuoliai atskleidžia rimtą problemą, kylančią elektros ir vandens tiekimo kompanijoms, kurios vis labiau priklauso, nuo nuotoliniu būdu valdomų kompiuterinių sistemų. Bet kuri prie interneto prijungta šios sistemos dalis, pradedant finansinėmis sistemomis ir baigiant universitetų apskaitos ar pardavimų operacijų, gali įsilaužėliams atverti kelią į kritines sistemos dalis valdančius kompiuterius.
Anot JAV vidaus saugumo atstovės spaudai Amy Kudwa, jos departamentui nėra žinoma apie kokius nors sąmoningus JAV elektros tinklo darbo sutrikdymus, susijusius su kompiuteriniais įsilaužimais. Tačiau nepriklausomai nuo to JAV Kongreso nusamdyta specialistų komisija perspėja, kad JAV elektros tinklams kyla kompiuterinio įsilaužimo pavojus, o kompanijos pripažino, kad jų kompiuterių tinklai yra nuolat atakuojami. Praėjusiais metais konferencijoje CŽV analitikas Tomas Donahue teigė, kad įsilaužėliai jau buvo įsibrovę į elektros tinklų valdymo sistemas ir reikalavo pinigų, vienu atveju grasindami išjungti elektrą keliuose miestuose.
Elektros tinklas tampa vis patrauklesniu taikiniu, nes vis daugiau šio tinklo komponentų yra sujungiami kompiuterių tinklais, o neretai ir prijungiami prie interneto. Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai gali tapti rimta problema, jei jų įsilaužėliai užvaldys jų kompiuterius ir per juos ims brautis į centrinę valdymo sistemą. Kenkėjų plitimo istorija akivaizdžiai rodo, kad neretai nereikia jokios žinomos operacinės sistemos spragos ir įsilaužėliams tereikia pažadėti kokį nors seksualinio pobūdžio turinį.
Anot JAV prezidentą konsultuojančios kompiuterinio saugumo komisijos nario bei „Core Security Technologies“ kompanijos viceprezidento Tomo Kellermano, problema yra žymiai didesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Anot jo, į daugelį kritinės infrastruktūros dalių buvo įsibrauta iki pat sistemos pagrindų. O pasak Kongresui parodymus davusio saugumo eksperto Joe Weisso, pramonė nesugebėjo tinkamai sureaguoti į šias spragas. Anot jo, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos yra saugesnės kompiuterinio saugumo požiūriu, nei šalies turimos elektrinės ar pastotės. Pasak J. Weisso, pagrindinė problema ta, kad daugiau dėmesio yra skiriama „Facebook“ kompiuteriniam saugumui, nei bandymams išsaugoti namuose šviečiančias elektros lemputes.
Pasak specialisto, sėkmingo tokio pobūdžio išpuolio pasekmės būtų labai skaudžios. Sunaikinus elektros įrangą, gali prireikti nuo šešių iki devynių mėnesių, iki būtų atkurtas elektros energijos tiekimas, nes pakaitinės įrangos gamyba yra ilgas ir brangus procesas. Tiesa, elektros tinklo kompanijos pripažino, kad jų tinklai yra puolami ir paskelbė, kad jos ėmėsi bendradarbiauti su vyriausybės atstovais ir lopyti tinklų spragas.
Kongreso ir vyriausybės atstovai jau ieškojo galimybių turėti didesnę įtaką energetikos pramonei. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Kongresui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriame numatoma prezidentui suteikti galimybę paskelbti kompiuterinio įsilaužimo pavojų ir visiškai nutraukti interneto duomenų rautų perdavimą pažeistai kritinei šalies infrastruktūros daliai.
Anot saugumo specialistų, nuo įsilaužimų gali tapti dar sunkiau sunkiau apsisaugoti, pradėjus plačiai naudoti išmoninguosius elektros tinklus („smart grids“). Tokios sistemos sistemos gali tiekti elektros energiją kur kas efektyviau, tačiau jų darbui reikia dvipusio kompiuterinio ryšio iki pat elektros energijos sąnaudas sekančių išmoningųjų daviklių vartotojų namuose. Papildomi kompiuteriniai mazgai gali tapti puikiu masalu šnipams. Anot Elektros energijos tyrimų instituto vyriausiojo projektų vadovo Briano Sealo, kuo daugiau yra naudojama įvairios elektronikos ir ryšių sistemų, tuo didesnė įsilaužimo rizika. Tiesa, kaip pastebi Vidaus saugumo departamento atstovė A. Kudwa, tokios išmoningosios elektros perdavimo sistemos turi ir teigiamų savybių, sprendžiant šią problemą. Šios sistemos elektros perdavimo tinklui suteikia didesnį atsparumą darbo trikiams bei sistemos valdymo lankstumą, įvykus kokiam nors dideliam energijos tiekimo sutrikimui, pavyzdžiui, dėl kompiuterinio išpuolio.