„Symantec“ teigimu, praėjusiais metais internete buvo užregistruotas milžiniškas aptikto kenkėjiško kodo skaičiaus augimas. 2007 metais virusų, internetinių kirminų ir kitokių kenkėjų buvo aptikta apie 624 tūkst., o praėjusiais jau 1,6 mln. Anot kompanijos saugumo bei rinkos analizės padalinio viceprezidento Vincento Weaferio, maždaug 60 proc. visų pastarųjų 20 metų kompiuterinių saugumo grėsmių atsirado per paskutinius 12 mėnesių.
Ataskaitoje nurodoma, kad norėdami išvilioti („phishing“) asmeninę informaciją, įsilaužėliai ima rečiau naudotis el. pašto brukalo laiškais. Vietoje to, įsilaužėliai braunasi į teisėtų interneto svetainių serverius ir ten paslėpę savo kenkėjišką kodą, bando pavogti asmeninius vartotojų duomenis. Tiesa, įsilaužėliai linkę vengti didelių korporatyvinių svetainių, kurių administratoriai greitai gali aptikti ir ištaisyti padarytą žalą, nors, pavyzdžiui, pasirodžius „Internet Exploerer“ pelės žymeklio piktogramos saugumo spragai, įsilaužėliai nepasibodėjo pasinaudoti vieno didžiausių kompiuterinės įrangos gamintojo „Asustek“ svetaine. „Symantec“ ataskaitoje užsimenama ir apie įsilaužimus į valstybines Didžiosios Britanijos ar Jungtinių Tautų svetaines. Tačiau paprastai įsilaužėliai renkasi nedideles, vietinės reikšmės svetaines, pavyzdžiui, siūlančias maisto į namus paslaugas.
Daugumos kuriamų kenkėjų užduotis – pavogti duomenis, o paplitus sparčiam interneto ryšiui, įsilaužėliai gali gana saugiai „dirbti“, apdorodami užsienio šalių internautų kompiuteriuose saugomus duomenis. „Symantec“ duomenimis, apie 78 proc. kenkėjų kur nors perdavinėjo asmeninius vartotojų duomenis, o maždaug 76 proc. kenkėjų analizavo klaviatūros paspaudimus ir taip bandė pavogti prisijungimo prie bankų duomenis.
Pavogti bankinės informacijos duomenys yra parduodami juodojoje rinkoje. Ataskaitoje rašoma, kad 2008 metais populiariausia juodosios rinkos preke buvo kreditinių kortelių informaciją, kuri sudarė maždaug 32 proc. visų siūlomų duomenų. Perkant urmu po 10 000 vnt., vienos kreditinės kortelės duomenys gali kainuoti vos 6 JAV centus, tuo tarpu norintys gauti pavienių, tačiau patikrintų kortelių duomenis, turėjo pakloti jau po 30 JAV dolerių. Bankinė informacija praėjusiais metais buvo antra pagal populiarumą preke, kuriai atiteko maždaug 19 proc. juodosios rinkos. Šių prisijungimo duomenų kainos svyravo nuo 10 iki 1000 JAV dolerių už rinkinį. Maždaug 5 proc. rinkos sudarė el. pašto prisijungimo duomenys, kurių kainos svyravo nuo 10 JAV centų iki 100 JAV dolerių.
Tiesa, kai kurių prekių, pavyzdžiui, kreditinių kortelių, kainos jau sumažėjo iki minimalios galimos ribos. Dėl papildomų saugumo priemonių, kurių ėmėsi internetiniai prekeiviai, plikas kreditinės kortelės numeris jau tapo beveik bevertis. Tačiau šių prekių pasiūla nemažėja. Iš dalies prie to prisidėjo ir ekonominė krizė, leidusi sukčiams sugalvoti naujas schemas, kaip išvilioti asmeninius duomenis iš savo finansine ateitimi susirūpinusių internautų. Maždaug trys ketvirčiai sukčių el. pašto laiškų buvo susiję su gerų palūkanų paskolomis ar palankiomis draudimo sąlygomis. Savaime suprantama, kad vartotojui susimokėjus už šias paslaugas, jos kaip mat dingdavo. Be to, „Symantec“ užfiksavo 66 proc. sukčių svetainių skaičiaus augimą, kurį kompanija nustatė, išstudijavusi maždaug 200 mln. asmeninių kompiuterių kompiuterinės apsaugos programų ataskaitas bei maždaug 200 mln. specialių el. pašto šiukšlių rinkimo pašto dėžučių duomenis,
Analogiškoje rinkos tyrimų kompanijos „Gartner Inc.“ Pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad internetinių sukčių veikla tik plinta. Nuo 2007 metų rugsėjo iki 2008 metų rugsėjo per 5 mln. JAV vartotojų neteko pinigų dėl internetinių sukčių veikų. Tai maždaug 40 proc. daugiau, nei per atitinkamą periodą metais anksčiau. Tiesa, sukčių aukos praranda mažiau pinigų, nes nusikaltėliai pakeitė taktiką ir dabar stengiasi apšvariti kuo daugiau vartotojų, vogdami mažesnes sumas ir taip tikėdamiesi išvengti vartotojų ir bankų dėmesio.
Juodojoje rinkoje siūlomos ir pinigų išgryninimo paslaugos, pavagiant pinigus iš bankų sąskaitų, gavus prisijungimo duomenis. Tokie asmenys paprastai sau pasilieka nuo 8 iki 50 proc. pavogtų pinigų. Sukčių sukurtų svetainių įkurdinimo paslaugos kainuoja nuo 3 iki 40 JAV dolerių per savaitę.
Anot „Symantec“, šios šešėlinės rinkos pardavėjai nelinkę sukčiauti, dempinguoti ar kitaip kenkti vienas kitam. Daugelis kompiuterinio nusikalstamumo grupuočių yra siejamos su organizuotu realaus pasaulio nusikalstamumu, todėl nesilaikantys taisyklių greitai gali būti išstumti iš rinkos, jiems gali tekti patirti kompiuterinius išpuolius ar net fizinį susidorojimą. Anot „Symantec Security Responce“ viceprezidento Alfredo Hugerio, tai labai griežtas savireguliacijos taisykles turinti rinka.
Pasak V. Weaferio, perėmus kokio nors asmens domeno valdymą, įsilaužėlis gali pradėti platinti el. pašto šiukšles ar apsimesti kitu asmeniu. Be to, yra nemaža tikimybė, kad prisijungimo prie el. pašto duomenys tiks ir internetinei bankininkystei. Anot jo, vartotojai jau nebegali pasikliauti vien tik kompiuterinio saugumo programine įranga ir paragino tarptautines organizacijas imtis kovoti su nusikalstama veika internete.
Apie 33 proc. nusikaltimų internete skaičiaus augimą 2008 metais praneša ir „Internet Crime Complaint Center“ (ICCC) ekspertai.