J. L. Green sprendimai lems tai kaip atrodys ir ką atliks kompiuterio ekrane matomi mygtukai ar meniu punktai ir ar ši sistema pasirodys sausio mėnesį, kaip yra planuojama. „Windows“ sistemos potyrių padalinio vadovė užsibrėžė ambicingą planą – sukurti tokią operacinę sistemą, kuria galėtų naudotis žmonės, nebaigė kompiuterių kursų ir neskaitę storų vartotojo vadovų. Duodama interviu, J. L. Green teigė, kad kompanija siekia sukurti tokią sistemą, kuri vartotojams leistų mažiau galvoti apie tai, kokias programas jie naudoja ir sutelkti dėmesį į tai, ką jie nori atlikti.
„Windows“ sistemos sudaro maždaug pusę „Microsoft“ kompanijos pelno, kuris kompanijai padeda finansuoti nuostolingą kompanijos veiklą, pavyzdžiui, konkurenciją su „Google Inc.“ interneto rinkoje. Nors 2007 metais išleidus „Vista“ sistemą, „Windows“ padalinys vis dar nešė pelną kompanijai, tačiau prasta rinkos reakcija į naująją operacinę sistemą sutapo su nepalankia situacija rinkoje. „Vista“ buvo orientuota į sparčius asmeninius kompiuterius, tuo tarpu „Google“ ir kiti konkurentai vartotojams pateikė programinę įrangą, puikiai veikusią ir senesniuose kompiuteriuose bei leidžiančia sutaupyti daug pinigų. Be to, pirmųjų „Vista“ versijų nesuderinamumas su daugeliu programų ir įrenginių bei nesibaigiantys saugumo perspėjimai, pavertę šia sistemą „Apple Inc.“ kompanijos reklamose pajuokos objektu, labai padėjo populiarėti „Apple“ kompiuteriams. Nors verslo vartotojai neatsisakė „Windows“, tačiau daugelis kompanijų nusprendė atidėsi ar apskritai atsisakyti sistemų keitimo į „Windows Vista“. Net ir „Microsoft“ vadovai jau pripažino „Vista“ sistemos trūkumus, tačiau norint sėkmingai pradėti platinti „Windows 7“ vien to nepakaks.
„Windows Experience“ vadovės vardas daugeliui „Windows“ vartotojų greičiausiai yra nežinomas, tačiau daugelis jų greičiausiai jau naudojosi jos darbo vaisiais. J. L. Green buvo viena iš tų kompanijos darbuotojų, kuri pasisakė už įprastinių „Microsoft Office 2007“ meniu keitimą „Ribbon“ įrankių juosta. Priklausomai nuo konteksto besikeičiančios įrankinės idėja buvo rizikinga, tačiau ji rėmėsi didžiuliais kiekiais vartotojų potyrių duomenų, rodančių, kaip žmonės naudojasi programine įranga. Dėmesio sutelkimas į vartotojų poreikius atrodytų yra natūralus dalykas, tačiau neretai „Microsoft“ programos atspindėdavo kompanijos vidinių techninių darbuotojų norus.
Iš dalies tai yra susiję su tuo, kad „Windows“ dominavimas rinkoje labai priklauso nuo daugybės trečiųjų šalių kūrėjų programinės įrangos, kuria naudojasi „Windows“ vartotojai. Norėdama kūrėjams pateikti kiek galima daugiau galimybių pritaikyti savo programas vartotojams, per eilę metų „Microsoft“ sukūrė ne vieną besidubliuojančią funkciją. Vidinė korporatyvinė „Microsoft“ struktūra taip pat prisidėjo prie „Windows“ sistemų disfunkcijos. Juk šią sistemą kūrė tūkstančiai žmonių, suskirstytų į paieškos, saugumo, spausdinimo, tinklo ir kitas grupes. Kuriant „Vista“ ir kitas ankstesnes „Windows“ versijas, šios grupės kūrė geriausius savo grupei sprendimus. Pavyzdžiui, dvi nepriklausomos grupės į „Vista“ valdymo skydelį ir pagrindinį meniu įtraukė du panašiai atrodančius paieškos laukelius, kurie tai pačiai užklausai pateiks visiškai skirtingus rezultatus.
16 metų darbo patirtį „Microsoft“ kompanijoje turinti J. L. Green savo karjerą pradėjo „Aldus“ kompanijoje (šią „Page Maker“ maketavimo sistemos kūrėją vėliau nupirko „Adobe“), atsakinėdama joje į vartotojų pagalbos skambučius. Jau per 6 darbo metus „Aldus“ kompanijoje J. L. Green sukaupė nemažą patirtį vartotojų poreikių tenkinimo srityje. Dirbdama „Microsoft“, ji prisidėjo prie daugelio kompanijos programų, įskaitant ir „Internet Explorer“ tobulinimo.
Prieš keletą metų pradėjusi dirbti „Microsoft Office“ komandoje, J. L. Green abejojo ar ką nors galima bus pakeisti šiame plačiai paplitusiame programų rinkinyje. Anot jos, atrodė, kad ši programa jau seniai yra rinkoje ir vartotojai buvo pakankamai patenkinti jos darbu. Tačiau, kaip parodė rinkos tyrimai, vartotojai nebuvo itin patenkinti. J. L. Green atėjus dirbti į „Office“ komandą, „Microsoft“ kai tik buvo pradėjusi diegti specialias programas, kurios vartotojui sutikus, kompanijai perduodavo duomenis, kaip vartotojai naudojosi „Office“ biuro rinkinio programomis. Ši programa „Microsoft“ padėjo išspręsti galvosūkį – kodėl tiek daug vartotojų naujose „Office“ programose pageidavo matyti naujas funkcijas, kurios iš tiesų jau buvo realizuotos esamose versijose. Kompanijai perduodami duomenys atskleidė, kad vartotojai paprasčiausiai nerasdavo šių funkcijų, giliai paslėptų meniu punktuose ir įrankinėse.
Šios problemos sprendimu tapo „Ribbon“ įrankinė, kuri greitai susilaukė ne mažiau programinės įrangos kritikų ir vartotojų pagyrų, nei buvo skundžiamasi „Vista“ sistemos darbu. Patenkintas radikaliais J. L. Green proteguotais „Ribbon“ pokyčiais, naujasis „Windows“ padalinio vadovas Stevenas Sinofsky‘is, pakeitęs pensijon išėjusį Jimą Allchiną, nusprendė pasikviesti ją, senųjų „Windows“ sistemų „palikimo“ taisymui.
Pradėjusi vadovauti „Windows Experience“ padaliniui, L. J. Green savo komandai pirmiausia liepė imtis centralizuoto planavimo. Pavyzdžiui, anksčiau tinklo disko ir spausdintuvų išteklių dalijimą tinklui realizavo dvi atskiros komandos, todėl atliekami veiksmai skyrėsi, o vartotojams buvo sunkiau juos įsiminti.
Be to, norėdama gauti daugiau duomenų apie vartotojų elgseną, J. L. Green pasitelkė tas analogiškas vartotojų stebėjimo programas, kurias sutiko naudoti maždaug 11 mln. „Vista“ sistemų vartotojų. J. L. Green komanda taip pat stebėjo maždaug 250 tūkst. vartotojų darbą bei pateikinėdavo kitiems vartotojams popierinius juodraščius, prašydama įvertinti vieną ar kitą idėją.
Daugelis J. L. Green principų remiasi tuo, kad vartotojas turi kontroliuoti sistemą. Komanda stengėsi sukurti tokią sistemą, kuri vartotojui leistų siųsti el. paštą, skaityti interneto naujienas ar atlikti kitus veiksmus, nelendant į nuostatų mišką. J. L. Green vizijoje yra manieringa sistema, kuri netrukdo vartotojui atlikti savo darbų nuolatiniu burbulų, langų ar kitokio pavidalo pranešimais ar perspėjimais, kuriuos vartotojai skubėdavo uždaryti nė neskaitę. Nors „Windows“ komandos sutiko su šiais principais, tačiau daugelis jų vis viena norėjo kurti iššokančius perspėjimų pranešimus, skirtus savo tobulinamoms funkcijoms. Anot „Windows“ potyrių padalinio vadybininkės Linda‘os Averett, beveik kiekvienai „Windows“ komandai teko nuolat kartoti, kad „Windows“ daugiau nenaudos tų nuolat išlendančių perspėjimų „balionėlių“.
J. L. Green jau ėmėsi planuoti „Windows 8“ sistemą, nors jos komanda vis dar tobulina „Windows 7“ vartotojo sąsają. Tai leidžia spėti, kad kompanijai šį sykį pavyko aplenkti grafiką ir ji sistemą gali pateikti anksčiau, nors „Microsoft“ oficialiai teigia, kad sistema pasirodys kitų metų sausį.
„Windows 7“ sistemos sėkmę „Microsoft“ vertins pagal pardavimų grafikų kreives, tačiau pasak J. L. Green, ji savo sėkmę vertins pagal nugirstus vartotojų atsiliepimus „Bet Buy“ parduotuvėse ar internete paliekamus komentarus. Anot J. L. Green, ji mananti, kad vartotojams naujoji sistema patiks, na bent jau ji to tikisi.
„Windows 7“ sėkmei rinkoje gali kliudyti ir spartus mažųjų nešiojamųjų kompiuterių populiarėjimas, paskatintas ekonominio nuosmukio. Nors kompanija teigia, dedanti daug pastangų, kad „Widnows 7“ tiktų šiems mažiesiems nešiojamiesiems kompiuteriams, tačiau tikėtina, kad daugelį vartotojų atgrasys „Windows Starter“ sistema, leidžianti vienu metu naudotis tik 3 programomis. Norėdami sužadinti daugiau programų, vartotojai turės įsigyti visavertės sistemos atnaujinimą, kuris kainuos papildomus pinigus. Žinant tai, kad mažųjų nešiojamųjų kompiuterių gamintojai orientuojasi į pigių gaminių rinkos segmentą, toks ribojimas gali turėti atvirkštinį efektą. Vis daugiau vartotojų gali rinktis nešiojamuosius kompiuterius su nemokamomis atvirojo kodo „Linux“ ar „Android“ sistemomis. Pastaruoju metu „Microsoft“ atvirojo kodo projektų padalinio vadovas atstovas Samas Ramji atvirojo kodo sistemų kūrėjus paragino nekonkuruoti su „Microsoft“ gaminių kainomis, o sutelkti dėmesį į gaminių vertę (not to compete with Microsoft on price, but instead focus on value). Nors šis raginimas turi savo prasmę, tačiau taip pat sunku ignoruoti neseniai vykusią „Microsoft“ reklaminę kampaniją, kurioje „Microsoft“ stengėsi vartotojus įtikinti, kad „Windows“ sistemas naudojantys gaminiai yra pigesni, nei „Apple“ kompiuteriai. Visgi, kokia bebūtų gaminio vertė ar išlaikymo kaštai, tačiau gaminio įsigijimo kaina pat taip pat yra svarbus rodiklis.
Taigi „Microsoft“ kompanijai yra būtinas sėkmingas „Windows 7“ startas, nes maždaug du trečdalius rinkos užimančiai „Windows XP“ sistemai jau eina devinti metai ir ši sistema jau yra išbraukta iš pagrindinių prižiūrimų sistemų sąrašo. Jei pasirodžius „Windows 7“, vartotojai vis dar nenorės atsisakyti „Windows XP“, „Microsoft“ gali patekti į keblią situaciją. O ji yra visai tikėtina, nes 83 proc. apklaustų IT profesionalų teigė, neketinantys naujinti savo sistemų ir keisti jų į „Windows 7“, kai ši pasirodys rinkoje. Tik 42 proc. planuoja diegti šią sistemą 12 – 24 mėnesius nuo pasirodymo, 24 proc. ketina palaukti iki 3 metų, o 17 proc. sistemų administratorių planuoja laukti ilgiau, nei 3 metus, nuo „Windows 7“ pasirodymo.