Anksčiau ARM teigė, kad jos procesorius naudojančiuose kompiuteriuose bus naudojama „Linux“ operacinė sistema. Anot kompanijos toks pasirinkimas siejamas su mažesne OS kaina ir tuo faktu, kas kompiuterio gamintojo programuotojų komanda gali pritaikyti sistemą savo poreikiams. Tačiau anot „Microsoft“ originalios įrangos gamintojų (OEM) padalinio korporatyvinio viceprezidento Steve'o Guggenheimerio, žmonėms, norintiems asmeninio kompiuterio, alternatyvus procesorius greičiausiai netiks. Anot jo, jau praėjusiais metais buvo įsitikinta, kad jei daiktas atrodo, kaip asmeninis kompiuteris, jis veikia, kaip asmeninis kompiuteris, tai žmonės ir tikisi iš jo asmeninio kompiuterio savybių ir privalumų.
ARM atstovai kol kas nekomentavo šių S. Guggenheimerio teiginių, išsakytų „Computex“ parodoje. Pasak „Microsoft“ atstovo, jis taip pat nemanąs, kad vartotojai pradės masiškai rinktis „Google Android“ operacinę sistemą vietoje „Microsoft“ siūlomų. Kaip to priežastį S. Guggenheimeris nurodė suderinamumo problemas, „Linux“ pagrindą ir programinės įrangos trūkumą. Šie „Microsoft“ padalinio vadovo teiginiai pareikšti praėjus vos dienai po to, kai „Acer“ paskelbė pradėsianti prekiauti „Android“ sistemą naudojančius mažuosius nešiojamuosius kompiuterius. Toks trečiojo pagal dydį kompiuterio gamintojo sprendimas gali kelti grėsmę „Windows“ sistemų monopolijai asmeninių kompiuterių rinkoje.
Tačiau S. Guggenheimeris skeptiškai vertina galimybę, kad vartotojai ims naudoti „Android“ jau dabar. Anot jo, jie vis viena norės naudotis spausdintuvais ir programomis, o „Android“ kol kas vis dar stokoja visavertės ekosistemos. „Microsoft“ padalinio vadovas nemano, kad „Windows 7“ kils tokios pat problemos, kokios kilo „Vista“, nors sistemos ir naudoja tą patį branduolį.
„Microsoft“ paskelbė, kad „Windows 7“ kompanija oficialiai išleis spalio 22 dieną, o kompiuterių gamintojai paruoštą išleidimui sistemos versiją gaus jau liepos pabaigoje ir galės ją taikyti savo sistemoms. Anot S. Guggenheimerio, „Vista“ turėjo problemų dėl to, kad „Microsoft“ praėjo naudoti v visiškai naują branduolį. Šį kartą bet kuris kompiuteris, kuris tinka „Vista“ sistemai, tiks ir „Windows 7“.
ARM architektūra iš dalies yra labiau tinkama mažiesiems nešiojamiesiems kompiuteriams. Šie procesoriai žymiai taupiau naudoja elektros energiją. ARM procesorių naudojančiam kompiuteriui įprastinės baterijos įkrovos pakanka 8 – 9 darbo valandom, o tuo tarpu dabartiniai x86 procesoriai tegali pasigirti 3 – 4 valandomis autonominio darbo. Tačiau šiai kompiuterių architektūrai nėra pritaikyta rinkoje dominuojanti įprastinė „Windows“ sistema, todėl šiuose kompiuteriuose vartotojai negalės naudoti jiems įprastų programų. Tokiuose kompiuteriuose galima naudoti „Windows Mobile“, tačiau su įprastine „Windows“ sistema ji turi ne ką daugiau bendro, nei „Android“, „Symbian“ ar „Linux“. Anot „Ubuntu“ atstovų, pripažįstančių didesnę, nei tikėtasi „Linux“ sistemas naudojančių kompiuterių grąžą, nemažai „Linux“ mažuosius nešiojamuosius kompiuterius įsigijusių nusivilė, nes pardavėjai nepasirūpino deramai išaiškinti, kas jiems yra parduodama. Tuo tarpu „Microsoft“, neoficialiais duomenimis, kartu su „Asus“ pradėjo naują reklaminę kampaniją, teigiančią, kad vartotojams geriau naudoti „Windows“ sistemas, kuriai jau sukurtas ir antireklamos puslapis. Tokius įtarimus sustiprina ir „Computex“ parodoje staiga pasirodęs ir kitą dieną dingęs 11,6 colio ekraną turintis „Asus EEE PC“ prototipas su ARM procesoriumi. Kaip rašoma „Linux Netbook“ tinklaraštyje, kompanijos atstovas netgi atsiprašė už tokio gaminio demonstravimą „Qualcomm“ stende.
Reikia pastebėti, kad anksčiau „Windows“ sistema buvo pritaikyta didesniam kompiuterių architektūrų skaičiui, tačiau vėliau, susiformavus „Wintel“ („Windows“ ir „Intel“) aljansui, kitos kompiuterių architektūros, tokios kaip „Alpha“, „PowerPC“ ar MIPS, buvo vienaip ar kitaip išstumtos iš rinkos. Paskutinė asmeniniams kompiuteriams skirta „Windows“ operacinė sistema, suderinama su keletu kompiuterių architektūrų buvo „Windows 2000“, tačiau šis suderinamumas buvo tik pirmosiose bandomosiose versijose ir galutinė sistemos versija taip ir nepasirodė. Tiesa, „Windows Server“ sistemos yra pritaikytos ir didelio našumo „Intel Itanium“ architektūrai (IA-64).