„Estijos teisėjai užėmė poziciją, kuri neturi jokio precedento Europoje,
kuri prieštarauja visai ligšiolinei teismų praktikai“, - trečiadienį sakė
„Delfi“ valdybos pirmininkas Andrus Raudsalu.
„Taip pat negalime sutikti, kad šalis, iš tikrųjų įvykdanti kokį nors
aktą, nėra už nieką atsakinga ir kad visa atsakomybė priskiriama
tarpininkaujančiai šaliai“, - pažymėjo jis.
„Žmonės, kurie internete skleidžia neapykantą ir priešiškumą, dabar
pamatys, kad atsakomybė už jų veiksmus tenka kažkam kitam“, - sakė
A.Raudsalu ir pridūrė, kad dėl to tokie žmonės dar aktyviau reikšis
internete.
A.Raudsalu patikino, kad „Delfi“ apskųs Aukščiausiojo Teismo sprendimą,
ir pažadėjo: „Komentatoriams niekas nepasikeis“.
Pasak jo, vis dar neaišku, kodėl Aukščiausiasis Teismas nepaisė fakto,
kad Vokietijos teismų precedentas, kuris pasitarnavo kaip pagrindas
apygardos teismo sprendimui, buvo klaidingai interpretuotas - iš esmės tokiu
būdu, kuris prieštarauja to Vokietijos teismo sprendimui.
„Delfi“ viliasi, kad šis sukurtas precedentas bus galutinai įvertintas
Europoje ir neįspraus išraiškos laisvės ... į siaurus rėmus“, - sakė
A.Raudsalu.
Estijos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2008 metų gruodį priimtą
apeliacinio teismo sprendimą, pagal kurį „Delfi“ turi sumokėti keleivių
plukdymo kompanijos „Saaremaa Laevakompanii“ (SLK) savininkui Vjatšeslavui
Leedo 5 tūkst. kronų (1 tūkst. litų) kompensaciją už
nematerialinę žalą, kuri buvo padaryta pažeidžiant jo asmens teises.
Teismas sutiko, kad 20 komentarų, paskelbtų po 2006 metų sausio 24-osios
straipsniu „SLK sugadino planuotą ledo kelią“, buvo šmeižikiški savo
vulgariu, žeminančiu ir grasinamu pobūdžiu.
Jo sprendimu, portalo operatorius turi neleisti skelbti komentarų su
aiškiai neteisėtu turiniu, o jų paskelbimo atveju juos kaip galima greičiau
pašalinti.
Nors abi šios pareigos, kaip ir priteista kompensacija, varžo išraiškos
laisvę, jos yra pateisinamos remiantis garbės ir gero vardo apsauga, nurodė
Aukščiausiasis Teismas, kuris mano, kad atsakovo vaidmuo tokiais atvejais
nėra vien techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, nes jis „komentarų
aplinką pavertė integralia savo naujienų portalo dalimi ir prašo savo
interneto svetainės lankytojų papildyti naujienas vertinimais ir
nuomonėmis“.
Teismas taip pat nurodo, kad apsilankymų kokiame nors puslapyje skaičius
priklauso nuo komentarų skaičiaus, o portalo pajamos už reklamą priklauso
nuo apsilankymų puslapyje skaičiaus.
„Tokiu būdu atsakovas yra ekonomiškai suinteresuotas skelbti komentarus
... Atsakovas nustato komentarų aplinkos taisykles“, - rašoma Aukščiausiojo
Teismo išvadose.
Į Aukščiausiąjį Teismą šioje byloje kreipėsi „Delfi“, kuris nesutinka su pernai gruodį ieškovo naudai priimtu Talino apygardos teismo sprendimu.
„Delfi“ advokatas Villu Otsmannas BNS anksčiau sakė, jog
labai pavojinga įpareigoti portalo operatorių kontroliuoti interneto
vartotojų sukurtą turinį.
Tuo tarpu V.Leedo advokatas Antsas Nomperas po
apeliacinio teismo sprendimo sakė, kad tai yra europietiškas sprendimas,
kokius jau yra priėmę teismai kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir
kokius jie ateityje priims vis dažniau.
„Žodžio laisvei nėra jokio pavojaus. Jokioje Europos valstybėje teisė
publikuoti vulgarybes apie kitą žmogų nėra laikoma žodžio laisve“, - pridūrė
jis.
Pasak advokato, internetas nėra tokia aplinka, kurioje pateisinamas
visuomenėje įsigalėjusių taisyklių trypimas.
Minėtame 2006 metų gruodžio straipsnyje V.Leedo kompanija buvo kaltinama
tuo, kad tyčia laužė ledą tuose rajonuose, kur turėjo būti nutiesti ledo
keliai tarp žemyno ir Saremos salos. Straipsnis sulaukė 185 komentarų, kurių
20 V.Leedo savo ieškinyje įvertino kaip šmeižikiškus.