Visi keturi „Google“ darbuotojai neigia savo kaltę. Ši byla gali suteikti naujas internete platinamų vaizdo įrašų ar kito turinio pateikimo gaires. „Google“ teigia, kad byla pažeidžia ES taisykles, nes ja siekiama primesti atsakomybę už vartotojų pateikiamą turinį paslaugų teikėjams. Kalifornijoje įsikūrusi kompanija teigia, kad byla taip pat kelia grėsmę laisvei internete, nes ji gali versti interneto paslaugų teikėjus atlikti neįmanomą darbą – iš anksto peržiūrėti tūkstančius valandų vaizdo įrašų, kasdien įkeliamų į „Google“ priklausančią „YouTube“ ar kitas panašias interneto svetaines.
Kaltintojai tvirtina nenorintys cenzūruoti interneto ir teigia, kad ši byla remiasi Italijos privatumo taisyklių laikymosi įsipareigojimu ir užtikrinimu, kad didžiosios korporacijos padarytų viską, kas tik galima ir blokuotų netinkamą turinį arba greitai jį pašalintų. Anot Italijos teisininko ir internetinės teisės eksperto Alessandro del Ninno, tai pirmoji tokio pobūdžio byla Italijoje. Kyla pavojus, kad šios bylos baigtis gali priversti paslaugų tiekėjus imtis prevencinės turinio kontrolės, o tai iš principo prieštarauja interneto prigimčiai.
Už akių yra teisiamas „Google“ vyriausiasis prezidentas ir teisininkas Davidas Drummondas, buvęs vyriausias kompanijos finansininkas George'as Reyesas, vyriausias gaminių rinkodaros vadovas Arvindas Desikanas ir privatumo vadovas Peteris Fleischeris. Bylą šiems kompanijos vadovams iškėlė „Vivi Down“ organizacija, atstovaujanti žmonių su Downo sindromais teises. Jie perspėjo kaltintojus, apie 2006 metais išplatintą vaizdo įrašą, kuriame autizmu sergantis Turino miesto moksleivis buvo mušamas ir iš jo buvo tyčiojamasi. Įraše taip pat yra matoma, kad patyčių metu vienas iš paauglių neva skambina mobiliuoju telefonu į „Vivi Down“ organizaciją. Tokį jaunimo elgesį puikiai iliustruoja Harvardo universiteto specialistų atliktas tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad didžiausią pavojų jaunimui internete kelia jų bendraamžiai.
Šie įvykiai buvo vos prieš tai, kai „Google“ 2006 metais įsigijo „YouTube“ svetainę. „Google Italia“, įsikūrusi Milane, galiausiai pašalino šį įrašą, tačiau abi pusės nesutaria, kaip sparčiai kompanija reagavo į nusiskundimus. Dėl šio įrašo ir „Google“ bendradarbiavimo, buvo nustatyta patyčias organizavę paaugliai ir jie buvo nubausti. Tačiau kaltintojai vis viena pateikė bylą „Google“ vadovams, kuriems gresia iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė dėl netinkamo jaunų asmenų privatumo saugojimo, leidus įkelti vaizdo įrašą, kuriame vaizduojami nepilnamečiai.
Dar prieš prasidedant šios dienos posėdžiui „Google“ vadovas teigė, jog jau pats faktas, kad ši byla pasiekė teismą yra iš principo neteisingas. Anot jo, tai tas pats, kaip kaltinti pašto tarnybą ir jos darbuotojus už tai, kad kažkas siuntinėjo neapykantą kurstančius laiškus. „Google“ vadovo nuomone, siekiai neutralią platformą paversti atsakinga už joje pateikiamą turinį yra tiesioginis išpuolis prieš laisvą ir atvirą internetą. Teismo procesas prasidėjo dar vasario mėnesį ir iki šiol buvo tvarkomi procedūriniai reikalai. Šios dienos posėdyje kompanijos technikas duos parodymus, kuriais siekiama paaiškinti, kaip veikia „Google Video“ paslaugos.
Manoma, kad teismas savo sprendimą pateiks liepos mėnesį, po vasaros atostogų. Jaunuolio šeima pasitraukė iš šios bylos vos jai pasiekus teismą, todėl pagrindinis ieškovas šiuo metu yra „Vivi Down“ organizacija. Anot organizaciją atstovaujančio teisininko, nėra korektiška kalbėti apie cenzūrą, nes tai nėra jų tikslas. Jo teigimu, organizacija siekia, kad vartotojai sužinotų apie jiems gresiančią atsakomybę. Kaltintojai teigia suprantantys, kad „Google“ negali patikrinti visų vaizdo įrašų, tačiau nepaisant to tvirtina, kad kompanija neįsteigė pakankamai automatinių filtrų ir neperspėjo vartotojų dėl privatumo ir autorių teisių įstatymų. Jie taip pat teigia, kad Italijos padalinyje „Google“ nepaskyrė pakankamai darbuotojų, kurie galėtų greitai reaguoti į svetainės lankytojų netinkamais pažymėtus vaizdo įrašus.
„Google“ kompanija jau ne kartą yra susilaukusiu priekaištų dėl savo technologijų plėtros ir vienokių ar kitokių asmeninių duomenų naudojimo ar pateikimo. Pavyzdžiui, Japonijos piliečių teisių gynimo grupė pareikalavo, kad kompanija nutrauktų „Google maps“ pateikiamų gatvės lygio žemėlapių kūrimą. Kompanija nusprendė atsižvelgti į šiuos reikalavimus ir pasistengė kruopščiau atrinkti viešai pateikiamus fotografuotus vaizdus.