„Firefox 3.5“ naršyklėje yra naudojamas patobulintas „JavaScript“ posistemis, kuris tampa vis svarbesniu, pradėjus vis labiau populiarėti internetinėms programoms. Pasitelkus „TraceMonkey“ „JavaScript“ pusprogramių vykdymo variklį, tokias įvairių funkcijų gausias svetaines, kaip „Gmail“, „Facebook“, „My Space“ ir pan. Kaip skelbia naršyklės kūrėjai „Firefox 3.5“ yra daugiau, nei du kartus spartesnė už „Firefox 3“ ir daugiau, nei 10 kartų spartesnė už „Firefox 2“ naršyklę. Autoriai taip pat teigę optimizavę atmintinės valdymo funkcijas ir užlopę daug atmintinės nutekėjimo spragų, dėl kurių ilgą laiką naršant nuolat auga atmintinės poreikis ir galiausiai tenka uždaryti ir iš naujo paleisti programą.
Naujoje naršyklėje taip pat buvo patobulintos ir naršymo privatumo bei saugumo funkcijos. Buvo patobulintos apsaugos nuo kenkėjiškų svetainių funkcijos, kurios nuo šiol tikrins kiekvieną svetainėje pateikiamą ir atveriamą interneto adresą. Kaip ir anksčiau, internautas gaus akivaizdų perspėjimą, kad jo atveriama svetainė yra nesaugi ir bus nurodomos priežastys, kodėl atveriamas adresas pateko į pavojingų svetainių sąrašą. Vartotojai taip pat gaus daugiau galimybių valdyti naršymo istorijos ataskaitą ir keletu mygtukų spragtelėjimų, išvalyti visas užuominas apie tai, kokios svetainės buvo atvertos. Nenorintiems valyti visos istorijos, „Firefox 3.5“ numato galimybę „pamiršti“ vienos konkrečios svetainės duomenis, tam tereikia tik sužadinti „Forget this site“ funkciją ir naršyklė ištrins visus duomenis, susijusius su šia svetaine. „Firefox 3.5“ numato ir privataus naršymo galimybę, kurią sužadinus, interneto naršyklė nerinks jokių duomenų apie lankomas svetaines ir nepalikti jokių internetinės veiklos pėdsakų kompiuteryje.
Vartotojai taip pat gali išnaudoti svetainėse siūlomų paslaugų, priklausančių nuo jo buvimo vietos, funkcijų privalumus. Pasitelkus „Location Awareness“ posistemį, „Firefox 3.5“ gali pati svetainei pateikti vartotojo buvimo vietą ir automatiškai vartotojui pateikti su ja susietas paslaugas, pavyzdžiui, šalia esančias parduotuves, maitinimo įstaigas ar lankytinas vietas. Žinoma, savo privatumu besirūpinantys vartotojai gali nesinaudoti šia sistema ir naršyklė be jų žinios, neviešins jokių asmeninių duomenų.
„Firefox“ naršyklės funkcijas, kaip ir seniau yra galima tobulinti, papildant naršyklę internautui reikalingais įskiepiais. Atvertę https://addons.mozilla.org/firefox/ svetainę, vartotojai ras daugiau, nei 6000 įskiepių, papildančių ar pakeičiančių naršyklės funkcionalumą ar išvaizdą. Tiesa, pasitelkus naujosios naršyklės įskiepių tvarkyklę, vartotojams netgi nereikės atverti šios svetainės, nes rasti, įdiegti, išjungti ar pašalinti įskiepius, internautai galės sužadinę įskiepių tvarkyklės meniu punktą. Reikia pastebėti, kad įskiepius reikia naudoti su saiku, nes perkrovus naršyklę papildomomis programomis, ji gali pradėti veikti pastebimai lėčiau ir naudoti gerokai daugiau atmintinės.
Kaip ir reikia tikėtis, „Firefox“ autoriai taip pat neatsispyrė pagundai palyginti savo kūrinį su „Internet Explorer“, pateikdami absoliutų pranašumą prieš „Microsoft“ naršyklę. Tą patį padarė ir Redmonde įsikūrę „Internet Explorer“ autoriai, pateikę beveik priešingą lentelę, savo naujame „Get The Facts“ reklaminės kampanijos etape. Reikia pastebėti, kad abi lentelės iš principo yra teisingos, nes kompanijos jose pateikė tik joms naudingus faktus, nutylėdamos neparankią joms informaciją.
Naują interneto naršyklę, taip pat suderinamą su HTML 5 ir kitomis interneto technologijomis išleido ir „Apple“ kompanija. Taigi šiuo metu rinkoje jau yra dvi interneto naršyklės, suderinamos su naujos kartos HTML standartu, leidžiančiu kurti interaktyvius puslapius, be jokių papildomų priemonių, tokių, kaip „Adobe Flash“ ar „Microsoft Silverlight“. Savo ruožtu tai reiškia, kad tokie puslapiai turėtų būti suderinami su visomis operacinėmis sistemomis, kurioms tik bus pritaikytos šios interneto naršyklės, ką ne visuomet galima užtikrinti naudojant „Adobe“ ar „Microsoft“ priedus. „Opera“ ir „Google“ taip pat jau yra pateikusios bandomąsias „Opera 10“ ir „Chrome 3.0“ naršyklių versijas, kuriose yra numatytas suderinamumas su naujos kartos HTML puslapiais. Jei tokios svetainės, kaip „YouTube“ aktyviai imsis siūlyti HTML 5 suderinamas technologijas, tai „Microsoft“ su „Internet Explorer 8“gali atsidurti nepatogioje padėtyje, reklamuodama dideles investicijas, pritaikant „Internet Explorer 8“ dabar paplitusių interneto standartų specifikacijoms, tačiau ignoruodama naujos kartos technologijas („Firefox and Chrome have more support for emerging standards like HTML5 and CSS3, but Internet Explorer 8 invested heavily in having world-class, consistent support for the entire CSS2.1 specification“).
Pastaruoju metu „Microsoft“, „Mozilla“, „Opera“ ir „Google“ buvo įsivėlusios į teisinius ginčus dėl „Microsoft“ piknaudžiavimo interneto naršyklių rinkoje. Europos komisija pareikalavo, kad „Microsoft“ suteiktų galimybę vartotojams pasirinkti interneto naršyklę, tuo tarpu „Microsoft“ nusprendė Europos rinkai pateikti naują „Windows 7“ sistemą apskritai be naršyklės ir, beje, beveik du kartus brangiau, nei JAV ar kitų šalių rinkoms, nors oficialiai „Windows 7“ kainos yra mažinamos. Iš dalies kainų skirtumas yra susijęs su JAV dolerio ir euro kursu.
Naująją „Firefox 3.5“ naršyklę pritaikyta „Windows“, „OS X“ ir „Linux“ sistemoms, bei išverstą į keletą dešimčių kalbų, įskaitant ir lietuvių, galima atsisiųsti iš „Mozilla“ svetainės puslapio.