Ši netikėta žinia netikėtai buvo išplatinta antradienio vakare. Nacionalinės žiniasklaidos agentūros išplatintame pranešime Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerija nurodė atidedanti prieštaringai vertinamos „Green Dam – Youth Escort“ filtravimo programos diegimą visuose naujuose kompiuteriuose, parduodamuose Kinijoje. Kol kas su tokiais Kinijos planais sutiko tik „Acer Inc.“ ir „Sony“ kompanijos, jau pradėjusios arba paskelbusios apie planus pateikti kompiuterius kartu su „Green Dam“ programine įranga.
Vyriausybės atstovai teigia, kad jie siekia sukliudyti internetinės pornografijos ir kito netinkamo turinio platinimui, pateikdami turinio filtravimo programą su kiekvienu nauju kompiuteriu. Šios programos naudojimas nėra privalomas. Tačiau, kaip rodo specialistų tyrimai, į „Green Dam“ juoduosius sąrašus yra įtrauktos ir Kinijos vyriausybei politiškai neparankios svetainės, propaguojančios demokratiją, Tibeto nepriklausomybę ar Kinijoje uždraustą Falun Gongo religinį judėjimą. O sužadinus aktyvų paveikslėlių filtrą, galima apskritai sulaukti netikėtų rezultatų.
Dėl netobulo paveikslėlių analizės filtro, ieškančio nuogų kūnų, nustačius griežčiausias filtravimo nuostatas, ši programa blokuoja netgi tokius puslapius, kuriuose pateikiami katino Garfildo animacinio filmo reklama, didelis kepsnys ar filmo reklama su Johnny Deppo veidu. Išjungus šį filtrą, internete galima nesunkiai rasti ir naršyti erotines ar pornografines svetaines, nors ši programa ir blokuoja netgi tokias paieškas, kaip „nude“. Nors „Green Dam“ autoriai neatskleidžia turinio filtravimo programos darbo subtilybių, tačiau kompiuterių ekspertų nuomone, joje yra numatyta spalvų ir formų atpažinimo algoritmai, kuriais siekiama aptikti vaizdus su nuogais kūnais.
Tiesa, vartotojai turi galimybę nurodyti, kaip griežtai jie nori ieškoti nuogų kūnų naršomų tinklalapių paveikslėliuose. Tačiau bet kuriuo atveju, aptikus pernelyg daug, programos nuomone, nuogybių, „Green Dam“ automatiškai ir be jokio perspėjimo uždaro visas interneto naršykles, kartais patekdama perspėjimą, kad internautas naršė kenksmingą turinį. Reikia pastebėti, kad tokio pobūdžio filtrus siūlo ir kitos programos ir jie taip pat veikia ne tiksliai ir dažnai prašauna pro šalį, blokuodami visai niekuo dėtą turinį.
„Green Dam“ programinę įrangą kompiuterių gamintojai turėjo diegti arba pateikti kartu su visais kompiuteriais, parduodamais Kinijoje nuo liepos 1d. Tačiau šią programą užsipuolė cenzūros oponentai, pramonės atstovai bei Vašingtono pareigūnai, kaltindami programinę įrangą politiniu nekorektiškumu, techniniu neefektyvumu bei komerciniu nesąžiningumu. Tiesa, patys kompiuterių gamintojai paprastai susilaikydavo nuo viešų pasisakymų šiuo klausimu.
Interneto profesionalai ir aktyvistai nesutaria ar šis planas bus tęsiamas, ar tuo viskas ir pasibaigs. Anot kai kurių, istorija rodo, kad prieštaringi vyriausybės planai imtis griežtos internetinių tinklaraščių ir diskusijų forumų kontrolės tyliai sužlugo, jų taip ir neatnaujinus. Anot populiarios Kinijos interneto svetainės www.netease.com redaktoriaus Weno Yunchao, tai buvo bendrų vietinių internetinio vartotojų ir užsienio jėgų daromo spaudimo rezultatas. Tačiau pasak W. Yunchao, nors vyriausybė, visgi, gali persigalvoti ir netgi padaryti šios programos diegimą privalomu, tačiau šis paskutinės minutės atidėjimas vis viena yra nedidelė teisingumo pergalė. Tiesa, kaip pastebi Kinijos žmonių teisių gynimo aktyvistai, labiausiai tikėtina, kad šią pergalę lėmė Vašingtono politinis spaudimas, o ne Kinijos internautų, kurių šiuo metų priskaičiuojama maždaug 300 mln., nuomonė. Tačiau nepaisant to, šis laimėjimas juos turėtų dar labiau suvienyti, priešinantis „Green Dam“ programai.
Kinijos ministerijos tinklalapyje išplatintame pranešime nurodoma, kad ministerija atsižvelgė į kompiuterių kompanijų kritiką. Kol kas ministerija nenurodė naujos datos, nuo kurios ši programa taptų privaloma, tačiau ji taip pat ir visiškai neatšaukė šio plano. Savo pareiškime ministerija atmetė kaltinimus, kad šis planas pažeidžia žodžio laisvę, tarptautines prekybos taisykles ar buvo sudarytas be tinkamo pasirinkimo proceso.
Savo pergale džiaugiasi ir JAV Kompiuterių ir ryšių pramonės asociacija. Jos prezidentas Edas Blackas el. pašto laišku išplatintame pranešime nurodė, kad šis Kinijos sprendimas rodo, kad JAV prekybos atstovams įsikišus, jie pasiekia kokių nors rezultatų. Anot jo, internetinė cenzūra yra plačiai paplitusi problema ir pernelyg ilgai kompanijos buvo paliekamos likimo valiai, derėtis su kitomis šalimis.
Tiesa, pačios kompanijos pernelyg nesikiša į šiuos ginčus ir susilaiko nuo tiesioginės kritikos, įvertindamos didžiulės Kinijos rinkos komercinį potencialą. „Acer Inc.“ atstovas spaudai pareiškė, kad kompanija sieks gauti patikslinimą iš vyriausybės ir sutiks su nauja data. Anot jo, nepaisant skirtingų programos vertinimų, „Acer“ yra tik kompiuterių gamintojas ir ne jis kuria taisykles. „Hewlett-Packard“ atstovė spaudai atsisakė komentuoti šį klausimą, nurodydama ankstesnį kompanijos pranešimą, nurodantį, kad kompanija siekia gauti daugiau duomenų šiuo klausimu.
Reikia pastebėti, kad interneto filtravimas ir cenzūra būdingas ne tik griežtojo režimo šalims, kurioms internetinio turinio filtravimo sistemas pateikia tų pačių demokratinių valstybių kompanijos. Pavyzdžiui, Kinijos didžiajai interneto užkardai sistemas teikė „Cisco Systems“, o Irano režimui parankią interneto filtravimo sistemą padėjo sukurti „Nokia“ ir „Siemens“. Dėl pastarųjų kompanijų parduotos įrangos JAV buvo pateiktas siūlymas uždrausti „Nokia“ ir „Siemens“ kompanijoms dalyvauti viešuosiuose šalies pirkimuose ar atnaujinti jau esamas sutartis. Nei Vašingtono atstovams, nei kitiems demokratijos gynėjams taip pat kažkodėl neužkliūna žaidimus žadantis filtruoti Australijos interneto filtras, kuris, kaip rodo į internetą nutekėję jo juodieji sąrašai, blokuoja ne vien vaikų pornografiją, bet ir komercines ar kažkuriam vyriausybės pareigūnui nepatikusias svetaines. Panaši sistema veikia ir Didžiojoje Britanijoje, o Vokietija neseniai taip pat priėmė sprendimą filtruoti interneto turinį, pagal slaptą šalies teisėsaugos sudaromą juodąjį sąrašą. Nors tokias sistemas bandoma pateisinti kilniais tikslais, tačiau iš esmės jas taip pat galima panaudoti ir politinei ar kitokio pobūdžio cenzūrai. Be to, kaip rodo, kai kurių aktyvistų veiksmai, su vaikų pornografijos platinimu galima kovoti kur kas efektyviau, tam išleidžiant mažiau lėšų, paprasčiausiai kreipiantis į interneto paslaugų teikėjus ir nurodant tokių neteisėtą turinį platinančių svetainių adresus.