Kaip nurodo kompanija, „Chrome“ naršyklė, kuria jau dabar naudojasi per 30 mln. vartotojų, buvo sukurta, orientuojantis į internete „gyvenančius“ žmonėms, t.y. tuos, kurie bendrauja internetu, perka internetinėse parduotuvėse ar paprasčiausiai ieško naujienų. Tačiau, pasak paieškos internete lyderės, operacinės sistemos, kuriose veikia šios naršyklės buvo suprojektuotos dar tuomet, kai interneto nė nebuvo. Todėl „Google“ nusprendė imtis naujos operacinės sistemos kūrimo ir iš pagrindų peržiūrėti jos kūrimo strategiją. Beje, anksčiau kompanija yra paneigusi gandus apie planus kurti operacinę sistemą.
„Google Chrome OS“ bus atvirojo kodo lengvasvorė operacinė sistema, iš pradžių skirta mažiesiems nešiojamiesiems kompiuteriams. Kuriamos programinės įrangos išeities tekstus „Google“ planuoja atskleisti kiek vėliau šiais metais. Pagal numatytus planus, eiliniai vartotojai naująja operacine sistema galės naudotis jau kitų metų antrojoje pusėje. Kaip nurodo kompanija, „Google“ jau dabar pradėjo bendradarbiavimą su partneriais šiuo klausimu ir netrukus pradės bendradarbiavimą su atvirojo kodo bendruomene.
Kaip siekia pabrėžti „Google“, naujoji „Crome OS“ pasižymės sparta, paprastumu ir saugumu. „Google“ siekia, kad naująja operacine sistema besinaudojantys vartotojai jau po keleto sekundžių galėtų naudotis internetu, o vartotojo sąsaja būtų minimali ir nelįstų internautams į akis. Kaip ir kuriant „Chrome“ naršyklę, „Google“ ketina iš pagrindų peržvelgti esamą saugumo architektūrą ir sukurti OS taip, kad vartotojams nereikėtų sukti galvos dėl virusų, kenkėjiškų programų ar OS atnaujinimo. Sistema tiesiog turi veikti.
„Google“ planuoja naująją operacinę sistemą pritaikyti x86 bei ARM architektūroms ir jau šiuo metu bendradarbiauja su keletu gamintojų, kurie turės pateikti savo gaminius kitais metais. Kaip nurodo kompanija, naujoji operacinė sistema remsis nauja vartotojo aplinka, veikiančia „Linux“ branduolio pagrindu. O programų kūrėjams „Google“ siūlo pažvelgti į internetą – nurodydama šią terpę, kaip programų kūrimo aplinką. Visos internetinės programos veiks automatiškai ir naujos programos veiks ne vien „Google Chrome OS“, bet ir kitose operacinėse sistemose – „Linux“, „Windows“, „MAC OS X“, kuriose tik galima sužadinti standartais besiremiančias interneto naršykles.
„Chrome OS“ yra naujas ir atskiras nuo „Android“ sistemos projektas. Anot „Google“, „Android“ buvo kuriama taip, kad veiktų daugelyje įrenginių, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant televizorių priedėliais ar nešiojamaisiais kompiuteriais. „Chrome OS“, savo ruožtu, yra kuriama būtent asmeninių kompiuterių vartotojams, besinaudojantiems įvairaus pajėgumo kompiuteriais.
Kompanija teigia išgirdusi vartotojų norus patogiau naudotis kompiuteriu. Vartotojai nori paprasčiausių dalykų – akimirksniu atveriamo el. pašto ar naujienų ir jie visai nenori laukti kol bus įkraunama operacinė sistema ar naršyklės. Vartotojai nori, kad jų kompiuteriai veiktų taip pat sparčiai, kaip ir tuomet, kai jie juos ką tik nusipirko. Jiems reikia patogiai pasiekti savo failus bet kada ir esant bet kurioje pasaulio vietoje ir nesukti galvos dėl jų išsaugojimo ar archyvavimo. Jie taip pat nenori sukti galvos ir gaišti laiką, derindami kiekvieną naują įrenginį prie esamo kompiuterio ar rūpintis nuolatinių spragų lopymu.
Toks „Google“ sprendimas kompaniją paverčia tiesiogine „Microsoft“ konkurente dar vienoje IT rinkos dalyje. Iki šiol „Google“ konkuravo su „Microsoft“ paieškos internete ir su tuo susijusioje internetinės reklamos srityje. „Google“ taip pat sėkmingai paleido veikti savo internetinio pašto „Gmail“ sistemą, kuri sparčiai populiarėja ir vejasi internetinio pašto senbuves „Yahoo Mail“ ir „Microsoft“ priklausančią „Hotmail“.
Nors „Microsoft“ kol kas užtikrintai karaliauja asmeninių kompiuterių operacinių sistemų rinkoje, tačiau pastaraisiais metais jos užimama rinkos dalis nuolat, nors ir labai palengva, mažėjo. Didžiausią dalį iš „Microsoft“ atėmė sparčiai populiarėjantys „Apple“ kompiuteriai, kuriems atiteko beveik 10 proc. rinkos. „Linux“ sistemos pasiekė simbolinę 1 proc. ribą, o „Microsoft“ atitenkanti rinkos dalis taip pat simboliškai pirmą kartą per „Windows“ monopolijos laikotarpį nukrito žemiau 90 proc. ribos.
Beje, kitaip, nei „Microsoft“, „Google“ nusprendė savo „Chrome OS“ pritaikyti ir ARM architektūrai, pasižyminčiai kur kar energetiškai efektyvesniais procesoriais, nei taupiausi x86 šeimos modeliai. Žinoma, naudojant „Linux“ branduolį, kuris jau yra pritaikytas ARM sistemoms, tai padaryti yra žymiai lengviau, nei perrašyti „Windows 7“ branduolį ir jai skirtas programas ARM architektūrai.