BT pranešė, kad ji nėra numačiusi naudoti „Phorm Inc.“ parengtos sistemos ir ja sekti savo 4,8 mln. sparčiojo interneto vartotojų, teigdama, kad kompanija šiuo metu turi svarbesnių projektų, kuriems reikia skirti lėšų. Tiesa, savo pranešime BT nieko neužsiminė apie susirūpinimą dėl privatumo pažeidimų. Išplatinus šį pranešimą „Phorm“ akcijos smuko jau antrą dieną iš eilės.
Panašaus pobūdžio JAV internetinės reklamos kompanija „NebuAd Inc.“ buvo priversta užsidaryti dėl privatumo internete pažeidimų priekaištų bei kongreso įsikišimo. Kompanija paskelbė nutraukianti savo veiklą ir jau atleido beveik visus savo darbuotojus. Kongresui susidomėjus privatumo klausimais, „NebuAd“ paslaugų atsisakė potencialūs klientai, tokie kaip „Charter Communications Inc.“, „Bresnan Communications LLC“, „Cable One Inc.“ ir „Embarq Corp.“.
Vartotojo pomėgius atitinkanti reklama yra pakankamai dažna internete. Paprastai tam yra pasitelkiami naršyklių slapukai („cookies“), pagal kuriuos interneto svetainės gali atpažinti savo vartotoją ir sekti jo pomėgius internete. Pavyzdžiui, jei koks nors konkretus asmuo „Yahoo Inc.“ nuolat ieško straipsnių apie golfą, tai ši interneto paieškos svetainė tam internautui greičiausiai pateiks golfo klubų ar kitokias su golfu susijusias reklamas, net jei internautas tuo metu skaito naujienas, susijusias su Britney Spears. Šios pomėgius atitinkančios reklamos pakeičia įprastines reklamas, kurias internautas šiaip išvystų interneto puslapiuose.
„Phorm“ ir „NebuAd“ sukurtos sistemos tokį sekimą išplečia dar labiau. „Phorm Inc.“ sistema remiasi interneto srauto analize ir duomenų nukreipimu į trečiųjų šalių serverį. Pastarasis pagal vartotojo naršytų puslapių statistiką išrenka vartotojo pomėgius internete labiausiai atitinkančią reklamą ir ją pateikia vartotojui. Sudariusi sutartis su interneto paslaugų tiekėju, pavyzdžiui, BT ar kita kompanija, „Phorm“ gali sekti visuose interneto puslapiuose naršančius vartotojus. Tiesa, svetainės, nenorinčios šnipinėti savo vartotojų, gali pateikti prašymą ir būti pašalinamos iš „Phorm“ duomenų bazių. Apie pageidavimus nesekti savo vartotojų paskelbė kelios dešimtys stambių svetainių, įskaitant ir „Amazon.com“ bei „Wikipedia“.
Tokias sistemas remiantys verslininkai teigia, kad jos yra mažiau įkyrios, nes vartotojai jas laiko labiau priimtinomis. „Phorm“ netgi teigia, kad ji yra naudinga vartotojui, nes gali apsaugoti internautą nuo kenkėjiškų puslapių. Tačiau tokias sistemas griežtai sukritikavo ir asmens teisių gynimo advokatai bei interneto tinklo autorius Timas Bernersas-Lee. Anot jo, leisti kažkam stebėti jūsų interneto srautą, tai tas pats, kas miegamajame pastatyti viešųjų transliacijų vaizdo kamerą, tačiau skirtumas yra tas, kad interneto srautai apie vartotoją gali papasakoti nepalyginamai daugiau, nei vaizdo kamera. Šį teiginį T. Bernersas-Lee išsakė kovo mėnesį Parlamente vykusiame susitikime su „Phorm“ vadovu Kentu Ertugrulu.
„Phorm“ teigia, kad jų sukurta sistema pirma atsiklaustų vartotojų ar jie nori naudotis „Webwise“ sistema. Be to, anot kompanijos, „Phorm“ nesaugos internautų naršymo istorijų ar IP adresų, kurie maždaug atitinka gyventojų namų adresus internete.
Kompanija teigia teigia gavusi Britanijos vyriausybės pritarimą ir galinti teisėtai veikti šioje šalyje. Tačiau Europos Sąjunga pateikė teisinį ieškinį Didžiosios Britanijos vyriausybei, apkaltinusi ją nesilaikant Europos Sąjungos duomenų privatumo taisyklių ir leidžiant šalyje veikti tokioms sistemoms, kaip „Webwise“. „Phorm“ sistema susidomėjimą išreiškė ir kiti šalies interneto paslaugų teikėjai, tačiau nei vienas jų nepaskelbė apie planus ją diegti.
2006 ir 2007 metais be vartotojų sutikimo išbandžiusi „Phorm“ internetinės reklamos sistemą , BT susilaukė daug priekaištų internete, todėl pakartotinai bandydama šią sistemą 2008 metais, BT jau akivaizdžiai prašė vartotojų sutikimo. Anot kompanijos, bandymu metu nebuvo saugomi ar perduodami jokie duomenys, galintys identifikuoti vartotojus ar jų veiksmus. BT turėjo diegti „Phorm“ sistemą šiais metais.
„Phorm“ taip pat išplatino pranešimą spaudai, kuriame kompanija nurodo, sieksianti sudaryti tinkamas sąlygas Jungtinėje Karalystėje ir leisti šalies interneto paslaugų tiekėjams pereiti prie sistemos diegimo. Tačiau, anot kompanijos, ji sparčiau sieks bendradarbiavimo galimybių kitose šalyse. Be puikios sėkmės Pietų Korėjoje, „Phorm“ teigimu, ji yra pradėjusi derybas jau 15 rinkų ir derybos su kai kuriais didžiaisiais interneto paslaugų teikėjais yra gerokai pasistūmėjusios.
Per paskutines keletą dienų „Phorm“ akcijų vertė smuko daugiau nei 40 proc. 2008 metais kompanija paskelbė patyrusi 48 mln. JAV dolerių nuostolius, kurie gerokai išaugo nuo 2007 metais patirtų 32 mln. JAV dolerių nuostolių. Per abu šiuos metus kompanija nedeklaravo jokių pajamų, tik 1.8 mln. JAV dolerių investicijas 2008 metais.