Šių atakų taikiniais tapo kelios dešimtys svetainių, įskaitant JAV Baltųjų Rūmų ir Pietų Korėjos prezidentūros svetaines. Nors anot ekspertų atakos padariniai yra minimalūs, tačiau šie išpuoliai gali tapti akivaizdžiais įrodymais, kad Pchenjanas gali rimtai rengtis kompiuteriniam karui. Internetinio saugumo kompanijos „Ahnlab“ duomenimis, laukta ataka prasidėjo, kaip ir buvo numatyta, tačiau jai buvo iš anksto pasiruošta ir buvo priimtos atitinkamos prevencinės priemonės.
Šie išpuoliai buvo sutrikdę JAV Gynybos ministerijos, Nacionalinės žvalgybos svetainių darbą. Nurodoma, kad Pietų Korėjoje yra sutrikusi prieiga ir prie kitų JAV vyriausybinių svetainių, pavyzdžiui, Valstybės ir Gynybos departamento. Internetinių užklausų antplūdį pajuto ir kai kurių Pietų Korėjos bankų svetainės, tačiau anot bankų atstovų, papildomos programos paskirstė apkrovą ir per valandą normalizavo serverių darbą.
Jei šiuos išpuolius iš tiesų rengė Pchenjanas, tai būtų tolimesnis įtemptų santykių eskalavimas, prasidėjęs gegužės mėnesį atliktu branduoliniu bandymu bei bandomaisiais balistinių raketų paleidimais. Tačiau nepaisant karštų Šiaurės Korėjos pasisakymų prieš Pietų kaimynę ir JAV, kai kurie analitikai abejoja, kad šis išpuolis buvo surengtas Šiaurės Korėjos. Anot jo, tai tai būti pramoninio špionažo šnipų tinklo darbas ar eilinių kompiuterinių tinklų chuliganų keliama bertvarkė.
Internetinių ekspertų teigimu, kenkėjiškos programos plitimo šaltiniai veda į JAV priklausančius IP adresus. Tačiau, net jei Pchenjanas ir nėra prikišęs nagų prie šių išpuolių, Šiaurės Korėjoje jie bus laikomi šalies lyderio Kimo Jong-Ilo vadovavimo pergale, nes jie kenkia Šiaurės Korėjos tradiciniams priešams.
Kompiuteriniai išpuoliai užtvindo svetaines betikslėmis užklausomis, kurias generuoja šimtuose ir tūkstančiuose vartotojų kompiuteriuose įdiegta kenkėjiška programa. Tokia užklausų lavina sutrikdė kai kurių serverių darbą ar bent jau sulėtino tikrų internetinių užklausų apdorojimą, o tuo pačiu ir svetainių naršymą.
Kaip skelbia vienos labiausiai kompiuterizuotos šalių vyriausybės atstovai, Pietų Korėjos vyriausybiniams tinklams ir tinklų infrastruktūrai nebuvo padaryta žala ir išpuoliai nepakenkė įslaptintai vyriausybinei informacijai. Tačiau nacionalinė žvalgybos agentūra nurodo, kad ji padidino pavojaus lygį ir stebi tinklus, laukdama potencialių išpuolių prieš energetikos ir ryšių sistemas.
Pietų Korėjos žiniasklaida citavo parlamento narius teigiant, kad šalies žvalgybos agentūra mano, jog šias atakas rengė Pietų Korėjos ar jai simpatizuojančios grupuotės. Gynybos ministerija skyria 26 mlrd. vonų (maždaug 52 mln. litų) savo sistemų saugumui padidinti.