Kaip praneša Korėjos ryšių komisija, nors Šiaurės Korėja yra pagrindinis įtariamasis, organizavus šiuos kompiuterinius išpuolius, tačiau jos vardo nėra penkių šalių sąraše, į kurį pakliuvo išpuolius koordinavę serveriai. Kompiuteriniai išpuoliai prieš Pietų Korėjos ir JAV svetaines nepadarė daug žalos ir nepakenkė saugumui, tačiau komisija perspėja, kad šiandien po pietų šis išpuolis gali pereiti į naują etapą ir sukelti skaudesnių padarinių.
Lyderiaujanti Pietų Korėjos internetinio saugumo kompanija „Ahnlab“ teigia, kad dešimčių tūkstančių išpuolyje dalyvavusių kompiuterių diskinių kaupiklių duomenys gali būti pažeisti. Anot kompanijos saugumo eksperto, kompiuterių gali nepavykti įkrauti, o duomenys gali būti ištrinti.
Komisijos nuomone, ankstesnę ataką koordinavusios interneto svetainės buvo įkurdintos Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Gruzijoje ir Pietų Korėjoje. Nors Šiaurės Korėjos nėra šiame sąraše, tačiau Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos agentūra Pchenjaną įvardija, kaip vieną iš galimų įtariamųjų.
Totalitarinio režimo komunistinėje šalyje interneto prieiga paprastiems valstybės piliečiams yra nepasiekiama, tačiau žvalgybos duomenimis šalis vadovas Kimas Jong-ilas yra įsteigęs kompiuterinio karo padalinį. Tiesa, kai kurie analitikai abejoja Šiaurės Korėjos dalyvavimu šiame išpuolyje, teigdami, kad tai greičiau pramoninių šnipų ar kompiuterinių tinklų „chuliganų“ darbas.
Išpuoliai sutrikdė keliolikos JAV ir Pietų Korėjos vyriausybinių svetainių darbą, tačiau pats išpuolių pobūdis nekėlė realios grėsmės, nes juo tiesiog buvo siekiama užtvindyti serverius betiksliais duomenimis. Dėl išpuolių šiuos viešos svetainės nustojo veikti arba lėtai atsakinėjo į normalias internautų užklausas.
Paskirstyta ataka tinklu („Distributed Denial of Service“) buvo surengta, pasitelkus daugiau, nei 100 tūkst. kompiuteriniais kenkėjais užkrėstų kompiuterių. Užvaldė šiuos kompiuterius, įsilaužėliai gali jiems paskirti įvairiausias užduotis, tikriesiems kompiuterių savininkams dažniausiai to nė nenutuokiant.