Tokios nuomonės laikosi ne vien Strateginių ir tarptautinių studijų centro specialistas Jamesas Lewisas. Kiti kompiuterių ir gynybos analitikai taip pat teigia, kad yra labai didelė tikimybė, jog šią savaitę JAV ir Pietų Korėjos vyriausybines svetaines siaubę įsilaužėliai liks nenubausti. Greičiausiai todėl, kad jie paprasčiausiai liks nesurasti.
Net jei tyrėjams pavyks nustatyti, kad šiuos išpuolius organizavo kita šalis, tai galimi atsako variantai vargu ar bus kariniai. Galimame kovos arsenale yra tik prekybinės sankcijos, diplomatiniai protestai ar skundai Jungtinėms Tautoms. L. Jewiso teigimu, šalis gali atšaukti savo ambasadorių, priversti išvykti priešiškos šalies ambasadorių ar imtis kitų panašių diplomatinių veiksmų. Tačiau anot J. Lewiso teigimu, jei šiuos išpuolius organizavo Pchenjanas, tai tokie veiksmai neturi prasmės, nes Šiaurės Korėja neturi savo ambasados JAV.
Tačiau anot nacionalinio saugumo ekspertės Kristin Lord, dirbančios Naujajame Amerikos saugumo centre, nei karas ar kiti kariniai veiksmai nėra galimi. Anot jos, kiekvienas atsakas turėtų atitikti padarytą nusikaltimą ir ekspertės nuomone, šie išpuoliai tikrai nėra verti karo veiksmų. K. Lord teigimu, tai yra nesmagu, nepatogu, tačiau toks išpuolis daug žalos nepadarė. Tačiau yra ir manančių kiek kitaip. Agresyvių priemonių šalininkai teigia, kad šie išpuoliai turi susilaukti griežto atsako ar net geros porcijos slaptų JAV kompiuterinių karinių pajėgų specialistų žinių, nukreiptų prieš užpuolikus.
JAV pareigūnai nuolat atsisako kalbėti tiek apie kompiuterinę šalies gynybą, tiek apie JAV galimybę pulti oponentų kompiuterines sistemas. Tačiau specialistų nuomone, JAV puolamosios kompiuterinio karo priemonės gali apimti ir pasyvų įsiskverbimą į svetimus tinklus bei priešininko ryšių duomenų perėmimą iki išpuolių, sutrikdančių šalies priešlėktuvinės gynybos sistemas ir taip atveriančių kelią bombonešių atakoms.
J. Lewiso teigimu, atsakomasis smūgis prieš priešišką tinklą yra galimas, tačiau tai yra labai sudėtinga operacija. Anot buvusio Šalies vidaus saugumo departamento kompiuterinio saugumo specialisto Stewarto Bakerio, tai yra pilka sritis. Tačiau S. Bakerio teigimu, tiksliai žinant, kad už išpuolių nugaros yra Šiaurės Korėja, galima sau leisti atsakyti analogiška ataka ir parodyti priešininkams, kad tokie jų veiksmai yra nepriimtini.
Šios savaitės kompiuteriniai išpuoliai daugelio kompiuterių ekspertų yra laikomi ne ką daugiau, nei nedideliu nepatogumu visuomeninėms interneto svetainėms. Nepaisant to, šis incidentas iš naujo sužadino seniau išsakytą kritiką dėl to, kad JAV vyriausybė slepia kompiuterinio karo politiką, kuri nėra laikoma tinkama ir reikalauja viešų debatų. K. Lord teigimu, reikia dar labai gerai apmastyti, kaip derėtų atsakyti į tokius kompiuterinius išpuolius ir kokio pavojingumo turi būti išpuoliai, kurie galėtų išprovokuoti kitokio pobūdžio atsaką, pavyzdžiui, ekonomines sankcijas ar karinius veiksmus.
Pastarosios savaitės išpoliuose dalyvavo daugiau, nei 100 tūkst. kompiuterių, kurių daugumos savininkai nė neįtarė prisidedantys prie JAV ir Pietų Korėjos vyriausybinių svetainių griovimo. Visi šie kompiuteriai buvo sujungti į vieną bendrą tinklą. Dauguma šių įsilaužėlių užgrobtų kompiuterių buvo Pietų Korėjoje, tačiau jų daug buvo ir Japonijoje, JAV, Kinijoje ir kitose šalyse. Kompiuterinio saugumo specialistai mano, kad šiame užgrobtų kompiuterių tinkle yra numatyta savęs sunaikinimo funkcija. Anot jų, baigus svetainių puolimą, kompiuteriuose tūnantys kenkėjai pradės gadinti kompiuterių diskinių kaupiklių duomenis.
Anot J. Lewiso, jei būtų imtasi atsakomųjų priemonių prieš šiuos kompiuterius, tai nuo to nukentėtų niekuo dėti vartotojai, kurie ir taip jau nukentėjo nuo įsilaužėlių. J. Lewiso teigimu, imantis atsakomųjų veiksmų prieš Pchenjaną, jei jis iš tiesų surengė šį išpuolį, reikia būti tikriems, jog tuo pat metu nenukentės Japonija ir kitos šalys, nes yra visiškai nesunku pataikyti ne į tą vartotoją.