S.Maloney teigimu, pirkdamas pirmąjį kompiuterį, vartotojas siekia įsigyti rimtą gaminį. Ir tokios tendencijos yra pastebimos ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl anot S.Maloney, pasirengus išleisti sunkiai uždirbtus pinigus, pirmiausia bus perkamas rimtas kompiuteris ir šios tendencijos, anot jo, neturėtų artimiausiu metu pasikeisti.
Su šia nuomone sutinka ir IDC analitikas Bobas O'Donnellis, teigdamas, kad pirmąjį kompiuterį perkantys vartotojai greičiausiai nesirinks mažųjų nešiojamųjų kompiuterių. Tačiau, pasak analitiko, apsisprendimą dar gali lemti ir interneto prieigos kaina. B.O'Donnello teigimu, tokie vartotojai nori gauti visavertę klaviatūrą ir ekraną, tačiau žmonės dažnai pamiršta, kad neretai didesnę išlaidų dalį sudarys ne įrenginio, bet interneto prieigos kaina. Analitiko nuomone, besivystančiose rinkoje tai gali būti pagrindinis faktorius, net jei pačių kompiuterių kaina sumažėtų iki 99 JAV dolerių (maždaug 250 litų). Pasak jo, kol interneto prieigos kaina bus gerokai didesnė už pačio kompiuterio, tol šiose rinkose kils problemų kompiuterių plitimui.
Anksčiau „Intel“ vadovai teigė siekiantys naujus vartotojus, o ypač besivystančių rinkų, supažindinti su kompiuterine technika, siūlydami jiems pigius paprastus mažuosius nešiojamuosius kompiuterius. Kompanija taip pat siūlė šiuos kompiuterius, kaip pagalbinius įrenginius prie pagrindinių jų kompiuterių. „Atom“ procesorius naudojantys kompiuteriai staiga tapo ypač paklausiomis prekėmis tarp vartotojų ir kai kurie analitikai pradėjo abejoti ar šie pigūs įrenginiai nesugriaus įprastinių nešiojamųjų ir stalo kompiuterių rinkų.
S.Maloney teigimu, šiuos mažylius dažniausiai perka vieną ar du kompiuterius turintys žmonės, tačiau pasak „Intel“ vadovo, 7-11 metų amžiaus vaikų grupė vis dar yra nepakankamai aprūpinta kompiuteriais. Trečiadienį vykusioje konferencijoje „Intel“ pateikė UBS kompanijos atliktos apklausos rezultatus, kurie rodo, kad 77 proc. mažųjų kompiuterių pirkėjų teigė perkantys antrąjį įrenginį.
„Intel“ kompanija buvo susirūpinusi dėl sparčiai augančios pigių kompiuterių rinkos. Šie įrenginiai su „Intel Atom“ procesoriais oficialiai buvo skiriami paprastoms funkcijoms, tokioms kaip naršymas internete ar el. pašto skaitymas, atlikti. Kompanijos teigimu, antrojo ketvirčio „Atom“ procesorių pardavimų pajamos pašoko 65 proc. nuo pirmajame ketvirtyje užfiksuotos 362 mln. JAV dolerių sumos. Pačių kompiuterių pardavimai antrajame ketvirtyje išaugo 16,7 proc. Kompanija jau yra parengusi naują „Atom“ procesorių, pavadintą „Pineview“ vardu, kuris rinkoje turėtų pasirodyti iki šių metų pabaigos.
S.Maloney teigimu, 2007 metais „Asustek“ kompanijos pristatyti gaminiai tapo savarankiška ir tvirtai įsitvirtinusia rinka, kuri šiuo metu jau pradėjo bręsti. Šiuo metu mažuosius kompiuterius siūlo daugelis kompiuterių gamintojų ir kai kurie jų renkasi ne vien „Atom“ procesorius. Norėdami išvengti „Intel“ kompanijos nustatytų ekrano dydžio ribojimų, kai kurios kompanijos naudoja su „Atom“ konkuruojantį „VIA Nano“ procesorių ir lustų rinkinį. Kai kuriose spartos testų užduotyse „Nano“ beveik du kartus lenkia „Atom“. Įprastinė „Intel“ konkurentė – AMD nusprendė nesikišti į šias varžybas ir ėmė taikytis į tarpinę rinką tarp mažųjų nešiojamųjų ir brangių visaverčių nešiojamųjų kompiuterių. Kompanijos parengti „AMD Neo“ procesoriai ir lustų rinkiniai leidžia sukurti nedaug brangesnius, tačiau gerokai spartesnius mažus nešiojamuosius kompiuterius. Spartos skirtumas yra ypač pastebimas apdorojant trimatę grafiką ar didelės raiškos vaizdo įrašus, nes „Neo“ lustų rinkinyje yra visavertis grafinis procesorius. Kiti gamintojai, nusprendė savo mažuosius nešiojamuosius kompiuterius gaminti ARM procesoriaus pagrindu, kuris yra energetiškai efektyvesnis už x86 „Atom“ ar „Nano“ procesorius, tačiau šiuose kompiuteriuose negali būti naudojama įprastinė „Windows“ sistema.
Iki šiol gamintojai dažnai užsimindavo apie išmoningiems mobiliesiems įrenginiams, kurių dauguma naudoja ARM šeimos procesorius, skirtą „Google Android“ operacinę sistemą. Tačiau visai neseniai „Google“ paskelbė apie naujos „Chrome“ operacinės sistemos, taipogi paremtos „Linux“ branduoliu, išleidimą. Kaip skelbia kompanija, kitais metais pasirodysianti „Chrome OS“ iš pradžių bus orientuota į mažųjų nešiojamųjų kompiuterių rinką, tačiau vėliau kompanija ketina imti ją taikyti ir įprastiniams kompiuteriams. Tiesa, analitikai mano, kad „Google“ ir „Microsoft“ varžyboms įsibėgėti gali prireikti keleto metų.
„Intel“ vadovo teigimu, nors JAV rinka šiuo metu yra apimta recesijos paveikto sąstingio, tačiau kitų užsienio rinkų, pavyzdžiui, Indijos ar Brazilijos, padėtis taisosi. Anot kompanijos, pasaulyje yra daug šalių, kur situacija sparčiai taisosi. Bendrai paėmus, užsienio rinkos sudaro maždaug 80 proc. visų „Intel“ verslo apimčių, todėl, pasak S.Maloney, JAV palaipsniui ir neišvengiamai tampa vis mažiau svarbi rinka.