Tai akivaizdžiai buvo pademonstruota Las Vegase vykusioje „Black Hat“ saugumo konferencijoje. Saugumo specialistai pademonstravo ne vien „iPhone“, bet ir „Google Android“ bei „Microsoft Windows Mobile“ sistemų pažeidiamumus. Tam tikrais atvejais problemos yra susijusios netgi ne su pačiais telefonais ar jų programine įranga, o su mobiliojo ryšio tinklais ir trumpųjų žinučių perdavimo būdu.
Tokios žinios turėtų suneraminti vartotojus, nes vis dažniau jie savo mobiliuosius įrenginius naudoja konfidencialių duomenų, pavyzdžiui, bankinės informacijos, saugojimui. Telefonai pamažu virsta kišeniniais kompiuteriais, taigi nereikia stebėtis, kad kompiuterių įsilaužėliai pradeda atkreipti į juos dėmesį.
Tam tikra prasme mobilieji telefonai yra saugesni, nei kompiuteriai. Taip yra todėl, kad mobiliojo ryšio operatoriai savo tinklus kontroliuoja nepalyginamai griežčiau, nei interneto paslaugų teikėjai. Todėl jie turi daugiau galimybių užkirsti kelią galimiems išpuoliams. Kita vertus, saugumo specialistai pastebi, kad operatoriams gali būti sunku atskirti kenkėjiškus duomenų srautus nuo teisėtų duomenų. Be to, žinant anoniminių paslaugų naudojimo galimybę, pavyzdžiui, užsisakant išankstinio mokėjimo paslaugas, operatorius geriausiu atveju gali susekti išpuolių įrenginį, bet ne asmenį.
Konferencijos metu pademonstruoti išpuoliai kelia pavojų net ir labiausiai disciplinuotiems ir apie saugumą galvojantiems vartotojams. Taip yra todėl, kad vartotojai paprasčiausiai negali kontroliuoti gaunamų duomenų. Visai niekuo dėti asmenys gali būti atjungti nuo tinklo, į jų telefonus gali būti įdiegtos pašalinės programos, o patys telefonai įtraukti į užgrobtų įrenginių tinklus ar paprasčiausiai telefonai gali būti nukreipti į kenkėjiškas ar pornografinio turinio svetaines.
Charlie Milleris ir Collinas Mullineris pademonstravo, kaip vienos kenkėjiškos trumposios žinutės pagalba „iPhone“ įrenginys gali būti atjungtas nuo mobiliojo ryšio tinklo. Vartotojas netgi nesužinos gavęs tokią žinutę. Anot saugumo specialistų, „iPhone“ įrenginį galima užvaldyti, aukai išsiuntus 500 specialių trumpųjų žinučių su specialiomis išpuolio komandomis, kurios būtų įvykdomos automatiškai. Pasak C.Millerio ir C.Mullinerio, įsilaužėliai gali pasinaudoti „iPhone“ atmintinės naudojimo spragomis, telefonui gavus neįprastai didelį duomenų kiekį.
C.Millerio teigimu, SMS išpuoliai yra labai patraukli priemonė ir ji netruks paplisti, nes trumpųjų žinučių funkcija yra viena iš esminių mobiliojo telefono galimybių, kurios negalima išjungti. Anot specialisto, tol, kol vartotojas laiko įjungtą telefoną, su įrenginiu galima daryti ką panorėjus.
C. Milleris ir C.Mullineris taip pat pademonstravo ir jau ištaisytas „Android“ bei dar egzistuojančias „Windows Mobile“ sistemų spragas. „Google“ kompanija patvirtino specialistų teiginius, kad šios spragos yra užlopytos, o pasak „Microsoft“, informacija apie „Windows Mobile“ pažeidžiamumą yra nagrinėjama.
Tačiau, kaip pademonstravo kiti specialistai, kartais problema yra ne pačioje programinėje įrangoje, bet pernelyg laisvose telefono gamyklinėse nuostatose. „Flexilis Inc.“ saugumo kompanijos bendraįkūrėjai Johnas Heringas bei Kevin Mahaffey ir Los Andželio mobiliųjų telefonų saugumo bendrovės vyriausias programinės įrangos inžinierius Anthony Lineberry'jus pademonstravo, kaip galima nukreipti mobiliojo ryšio vartotojus į jiems palankias svetaines. Specialistai parodė, kad siųsdami specialias trumpąsias žinutes į „HTC Corp.“ kompanijos pagamintus įrenginius, kuriuos įvairiais vardais platina ne vienas stambus mobiliojo ryšio operatorius, vartotojams galima atverti visai nepageidaujamų svetainių puslapius ir nukreipti vartotojus ten, kur nori įsilaužėlis. Vėlgi, vartotojas netgi nepastebės trumposios žinutės, vietoje jos ekrane atsiras tik interneto naršyklės langas, kuriame bus įkraunama visai neprašyta svetainę.
Anot specialistų, šia spraga jau pradėjo naudotis kai kurie Europos ir Azijos mobiliojo brukalo platintojai. Specialistų teigimu, aptikta spraga nėra tiesiogiai susijusi su įrenginiuose naudojama „Windows Mobile“ operacine sistema. Anot jų, spragą padarė įrenginių gamintojas, netinkamai suderinęs kai kurių telefonų modelių programinę įrangą ir leidęs bet kam siųsti šiems įrenginiams tam tikras valdymo komandas.
Mobiliojo ryšio operatoriai atlieka ypač svarbų vaidmenį, užkertant kelią tokio pobūdžio išpuoliams. Kadangi operatoriai kontroliuoja kokie duomenys yra perduodami jų tinklais, jie gali filtruoti duomenis ir neleisti perduoti įsilaužimams skirtų duomenų, kokių eilinis vartotojas neturėtų siųsti. Kol kas įsilaužėliai gali veikti gana laisvai, siųsdami tokius duomenų paketus, kuriuos turėtų gebėti išsiųsti tik pats ryšio operatorius.
Apie tokią mobiliojo ryšio tinklų spragą pasakojo ir „iSEC Partners Inc.“ saugumo konsultantas Zane Lackey bei nepriklausomas saugumo specialistas Luis Miras. „Black Hat“ konferencijoje jie pademonstravo, kaip galima priversti mobilųjį telefoną pasiimti kokį nors turinį iš jau užvaldyto asmeninio kompiuterio. Toks turinys apeina mobiliojo ryšio operatoriaus saugumo sistemas, nors tai neturėtų būti leidžiama.
Z.Lackey ir L.Miras teigia aptikę būdą prie nenurodyto operatoriaus tinklu siunčiamų administratyvinių žinučių prikabinti informacinį perspėjimą („notification alert“). Anot saugumo specialistų, tai turi gebėti padaryti tik operatorius. Tokiame perspėjime aukai yra nurodoma, jog jis gavo specialią žinutę, pavyzdžiui, informuojančią apie ryšio paslaugų nuostatų pakeitimą. Telefono vartotojui tokia įsilaužėlių žinutė niekuo nesiskiria nuo operatoriaus siunčiamų perspėjimo žinučių, atsiunčiančių interneto prieigos ar kitokias nuostatas. Jei vartotojas nusprendžia panaudoti žinutėje nurodomus parametrus, jis pats prijungia savo įrenginį prie įsilaužėlių kompiuterio.
Pasak Z.Lackey, projektuodami ir diegdami savo tinklus, operatoriai dažnai darė prielaidas, kad tam tikrą informaciją sugebės siųsti tik operatorius. Deja, šios saugumo prielaidos pasirodė esančios neteisingos. Tiesa, saugumo specialistai, atvėrę tokias saugumo spragas, dažnai sugeba ir parašyti atitinkamas programas arba patarti vartotojams ar kompanijoms, kaip galima apsisaugoti nuo išpuolių bei aptikti spragas savo įrenginiuose.