Nuo 2005 m. Europos skaitmeninių technologijų sektoriuje
padaryta didelė pažanga. Internetu dabar nuolat naudojasi 56 proc.
europiečių, iš jų 80 proc. - sparčiuoju internetu (palyginti su vos
trečdaliu 2004 m.), ir šiuo metu pagal plačiajuosčio interneto
vartojimą Europa pirmauja pasaulyje.
Europa yra pirmasis žemynas, kuriame judrusis ryšys iš tikrųjų
įsigalėjo ir šio ryšio abonentų yra daugiau negu gyventojų
(mobiliuoju ryšiu naudojasi net 119 proc. gyventojų), teigiama
Europos Komisijos skaitmeninio konkurencingumo ataskaitoje.
Šioje ataskaitoje sakoma, kad Lietuvos informacinės plėtros
strategijoje pirmenybė teikiama visuomenės informacinių gebėjimų
stiprinimui, socialinei sanglaudai ir viešojo administravimo
sistemos modernizavimui.
Pastaraisiais metais plačiajuosčio ryšio prieinamumas Lietuvos
kaimo vietovėse labai padidėjo. 2008 m. fiksuoto plačiajuosčio
ryšio skverbtis padidėjo iki 17,5 proc. - nuo praėjusių metų
Lietuva pakilo per 4 vietas, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos
Sąjungos (ES) vidurkio (23 proc.). Nors padaryta pažanga, interneto
ryšį turinčių namų ūkių dalis vis dar mažesnė už vidurkį, o įmonių
padėtis dar blogesnė - Lietuva yra sąrašo gale. Dar neišplėtoti
nauji judriojo ryšio naudojimo būdai.
Dėl mažo interneto ryšio diegimo masto Lietuvos namų ūkiai
internetu naudojasi taip pat mažiau nei vidutiniškai tai daroma
Europoje. Be to, Lietuvoje 43 proc. gyventojų, t. y. daugiau už
vidurkį, apskritai nėra naudojęsi internetu.
Vis dėlto asmenų, kurie internetu naudojasi reguliariai ir
dažnai, dalis per pastaruosius ketverius metus smarkiai išaugo -
atitinkamai nuo 26 iki 50 proc. ir nuo 13 iki 38 procentų.
Palyginti su padėtimi prieš ketverius metus, labai padidėjo
naudojimasis interneto paslaugomis. Kai kuriomis paslaugomis, pvz.,
laikraščių skaitymo internete, žaidimų, muzikos ir filmų
parsisiuntimo ir interneto kursų, Lietuvoje naudojamasi aktyviai,
ir šalis patenka į pirmąjį dešimtuką. Tačiau pagal kitus rodiklius
internetu naudojamasi mažiau už vidurkį.
Viešojo sektoriaus paslaugų internetu teikiama dvigubai mažiau
už ES vidurkį, o jų pasiūla nuo 2004 m. nepadidėjo. Piliečiai
internetu naudojasi mažiau už ES vidurkį, tačiau interneto
vartojimas plinta. Įmonėms paslaugų internetu teikiama daugiau,
nors vis dar mažiau už vidurkį, o įmonių interneto ryšio diegimo
tempai ES vidurkį viršija 18 procentų.
Tik trijose šalyse įmonės internetu parduoda daugiau nei
Lietuvoje, o pagal internete perkančių firmų dalį šalis užima 9-ąją
vietą. Apskritai 8 proc. visos apyvartos Lietuvoje tenka e.
prekybai.
E. verslo srityje kol kas dar retai naudojamos vidinių verslo
procesų integravimo, žmogiškųjų išteklių paslaugų ar santykių su
klientais valdymo taikomosios programos. Antra vertus, informacinės
technologijos dažnai naudojamos keistis dokumentais, dalytis
informacija apie tiekimo grandinės valdymą ir e. sąskaitoms
faktūroms rengti.
„Informacinių technologijų poveikis Lietuvos ūkiui minimalus. Į
mokslinius tyrimus ir plėtrą investuojama ir informacinių
technologijų produktų eksportuojama labai mažai. Daugelis Lietuvos
darbuotojų turi naudojimosi internetu įgūdžių, tačiau niekur kitur
Europoje taip netrūksta šios srities įgūdžių turinčių specialistų“,
- teigiama Europos Komisijos ataskaitoje.