Amerikos leidėjų asociacijos duomenimis, prekyba elektroniniais leidiniais smarkiai išaugo nuo 2008 metų pradžios, kai „Amazon“ išleido „Kindle“ įrenginius. Anot asociacijos, tai geriausi nuolatinio augimo rezultatai nuo pat 2002 metų, kai tarptautinis skaitmeninės leidybos forumas pradėjo sekti prekybą elektroniniais leidiniais. Bent gero tuzino leidėjų teigimu, šiemet prekyba elektroniniais leidiniais per balandžio – liepos periodu išaugo daugiau, nei 3 kartus, palyginus su 2008 metų rezultatais.
Bendra prekybos apimtis pasiekė 37,6 mln. JAV dolerių (maždaug 92 mln. litų). Nors tai sudaro tik maždaug 2 proc. visos knygų rinkos, tačiau šis skaičius nepakankamai įvertina prekybos elektroniniais leidiniais apimtis, nes ne visi leidėjai pateikia duomenis. B to, į šią sumą nepatenka prekybos elektroniniais vadovėliais, kur elektroniniams leidiniams jau tenka apčiuopiama dalis, rezultatai.
Kitaip, nei prekyba CD, DVD ar skaitmeniniais muzikos įrašais, augusios sparčiais šuoliais nuo pat pradžių, elektroninių knygų verslas įsisuka pamažu. Net ir pradėjus dešimtmečiui, elektroninės knygos sudaro mažą visos leidinių rinkos dalį, o kai kuriais metais prekyba jais netgi smuko, leidėjams laikiniai praradus susidomėjimą. Šiai technologijai prasčiau sekėsi dar ir todėl, kad vartotojai nebuvo linkę sparčiai keisti puikiai „veikiančių“ popierinių leidinių į elektroninius.
Labiausiai rinkoje žinomi gaminiai, tokie kaip „Amazon Kindle“, „Sony Reader“ ar „Irex iLiad“ bando imituoti popieriaus vaizdą, pasitelkdami naujo tipo ekranus, vadinamus elektroniniu popieriumi. Nors tokie pasyvų vaizdą išlaikantys ekranai yra lengvai skaitomi ir nevargina akių, tačiau jie taip pat turi trūkumų. Šie ekranai paprastai neturi pašvietimo galimybės, todėl jų formuojamą vaizdą galima matyti tik gerai apšviestoje patalpoje. Neskaitant keleto laboratorinių eksperimentų bei Japonijos rinkai skirto „Fujitsu“ skaitytuvo, visi dabartiniai įrenginiai gali atkurti tik juodai baltą vaizdą, galintį turėti 4-16 pilkumo atspalvių. Be to, vaizdas ekranuose keičiasi palyginti lėtai ir visam puslapio perpiešimui kartais prireikia net keleto sekundžių, todėl šiuos įrenginius sunku naudoti, pavyzdžiui, naršyti internete ar atlikti kitas kompiuteriams įprastas užduotis.
Tyrimai rodo, kad nemažai vartotojų vis dar nėra linkę įsigyti specializuoto įrenginio tinkančio tik vienai funkcijai atlikti ir dar susiejančio vartotoją su viena konkrečia elektroninių knygų parduotuve. Tačiau to negalima pasakyti apie elektroninių knygų skaitymo programinę įrangą. „Amazon“ kompanija nusprendė nepasikliauti vien tik „Kindle“ ir šių metų kovo mėnesį išleido specialią programą „iPhone“ telefonams. Ši programa leidžia įsigyti knygas vos keleto mygtukų paspaudimu ir vartotojams nebereikia planuoti kelionės į knygyną.
Anot „Forrester Research“ analitikės Sarah Rotman Epps, nors „Kindle“ sukėlė susidomėjimą elektroniniais leidiniais, tačiau elektroninių knygų skaitymo programos populiarumas nustelbė šį įrenginį. Vien „Stanza“ programą, skirtą „iPhone“, atsisiuntė daugiau, nei 2 mln. vartotojų. O tuo tarpu per pirmąjį metų ketvirtį S.R. Epps paskaičiavimu, „Amazon“ pavyko parduoti maždaug 900 tūkst. „Kindle“ įrenginių. Anot analitikės, specializuoti skaitymo įrenginiai turės savo rinkos dalį, tačiau potencialiai gerokai didesnes rinkos galimybes turi vartotojų jau turimi įrenginiai, pavyzdžiui, išmoningieji telefonai. Į tokius vartotojus ir orientuojasi didieji leidėjai bei platintojai, tokie kaip „Barnes and Noble“, pateikiantys programas „iPhone“, „Blackberry“, PC ir „Apple“ šeimų įrenginiams.
„Simba Information“ atliktos apklausos duomenimis, tarp 2600 apklaustųjų populiariausias elektroninių knygų skaitymo bendrosios paskirties įrenginys buvo asmeninis kompiuteris. Tyrimas atskleidė, kad maždaug 8 proc. JAV suaugusiųjų praėjusiais metais pirko elektroninę knygą, o tai pakankamai didelis skaičius, žinant, jog praėjusiais metais parduotų „Kindle“ skaičius sudarė mažiau, nei pusę proc. JAV gyventojų skaičiaus.
Nepriklausomo elektroninių knygų platintojo „BooksOnBoard“ įkūrėjo ir vadovo Bobo LiVolsi teigimu, du trečdaliai jo knygyno klientų skaito savo knygas asmeniniuose kompiuteriuose. Anot jo, 5 – 7 JAV dolerius (12 – 17) litų kainuojantys romanai, siaubo knygos ar melodramos, perkamos ne itin dideles pajamas turinčių vartotojų, nepateisina specializuoto skaitymo įrenginio pirkimo išlaidų.
Anot „Simba“ vyriausiojo leidybos analitiko Michaelio Norriso, nors plitimas buvo lėtas, tačiau asmeniniai kompiuteriai turėjo nemažą atotrūkį šioje rinkoje. Kompiuterių paplitimas tam tikra prasme skaitytojams leido pasislėpti, norint paskaityti melodramą darbe ir tuo pačiu apsimesti, jog yra dirbama.
Tiesa, pastaruoju metu leidėjai ir įrenginių gamintojai pradėjo susimąstyti apie rinkos suskaidymą ir uždarųjų formatų keliamus rūpesčius. Visai neseniai „Sony“ kompanija paskelbė ketinanti pateikti visą savo knygyną standartiniu EPUB formatu. Apie šio formato suderinamumo planus yra paskelbęs ir „Barnes and Noble“ leidėjas. Tai dar vienas požymis, jog elektroninių leidinių rinka greitu laiku gali tapti masinė ir leidėjams bei įrenginių gamintojams gali tapti neparanku užsidaryti uždarame savo formato kieme.