„i4i“ kompanijos vadovas Loudonas Owenas siekia pabrėžti, jog šis ieškinys nėra nukreiptas prieš patį „Microsoft OpenXML“ dokumentų standartą, kurio, beje, pati autorė nelabai laikosi. L. Oweno teigimu, „Microsoft“ pažeidžia „i4i“ išduotą patentą, aprašantį struktūrinių metaduomenų įterpimą ir apdorojimą. „i4i“ nuomone „Microsoft“ programinė įranga naudoja nelicencijuotą technologiją, leidžiančią nuzkaityti XML ir .DOCM failus, kuriuose yra saviti XML, leidžiantys organizacijoms susikurti savo XML šablonus ir formas. Anot L. Oweno, šis byloje aptariamas „Custom XML“ funkcionalumas nėra labai plačiai naudojamas tarp vartotojų.
Rytų Teksaso teismo teisėjas nusprendė, kad „i4i“ reikalavimai yra pagrįsti ir „Microsoft“ įpareigojo sumokėti „i4i“ kompanijai 290 mln. JAV dolerių (apie 710 mln. litų) kompensaciją. Teisėjas taip pat nurodė nuo spalio mėnesio nutraukti prekybą „i4i“ patentus pažeidžiančia programine įranga.
Kaip teigia „i4i“ kompanijos vadovas, kompanija yra pasirengusi licencijuoti savo patentuotą technologiją ir „Microsoft“ kompanijai, ir vartotojams, kurie norės naudotis „Custom XML“ funkcionalumu. L. Oweno teigimu, teisėjo paskirtas prekybos sustabdymo laikas turėtų vartotojams suteikti laiko susirasti alternatyvų technologijos tiekėją, kuriuo, kaip tikisi L. Owenas, gali būti ir „i4i“.Tiesa, „i4i“ neketina imtis kokių nors priemonių prieš esamus vartotojus, nes ketina kompensuoti kompanijai padarytą žalą iš teismo proceso.
„Microsoft“ yra apskundusi šį teismo sprendimą ir teigia, jog šis patentas yra negaliojantis. Be to, kompanijai vos prieš keletą savaičių buvo išduotas plataus apibrėžimo XML technologijų patentas, kuriam paraišką kompanija pateikė dar 2004 metais.
Pastaruoju metu programinės įrangos patentai tapo savotišku „minų lauku“, per kurį turi praeiti kiekviena programinės įrangos kompanija. Kaip pastebi ekspertai, kuriant nors kiek sudėtingesnę programą, yra praktiškai neįmanoma nesusidurti su kokia nors patentuota programinio algoritmo realizacija. Pavyzdžiui, „Microsoft“ ir „Autodesk“ teko susimokėti milijoninę kompensaciją už automatinio programinės įrangos atnaujinimo technologiją, o „Apple“ buvo apkaltina neteisėtai naudojusi patentuotas muzikos įrašų platinimo internetu technologijas. Dėl grotuvų meniu, „Apple“ taip pat teko bylinėtis ir su „Creative“ kompanija. Galiausiai kompanijos susitarė: „Apple“ sumokėjo 100 mln. JAV dolerių kompensaciją „Creative“ kompanijai, o pastaroji atsiėmė ieškinį.
Vis dažniau pasigirsta, jog programinės įrangos patentai išsigimė ir nebeatlieka tiesioginės savo funkcijos: apsaugoti naujos technologijos išradėją, siekiant paskatinti jį toliau kurti ir taip skatinti progresą. Dabartiniu metu patentai tampa technologinio progreso stabdymo bei reketo priemonėmis. Europos Sąjungoje programinės įrangos patentus bandyta įteisinti keletą kartų, tačiau diskusijos šiuo klausimu buvo nutrauktos ir nors ES yra išduota tūkstančiai tokių patentų, jų teisėtumas yra abejotinas. Tiesa, kai kurios ES narės visgi numato programų patentavimą.
Prieš programinės įrangos patentus aršiai pasisako politinėje arenoje neseniai pasirodžiusi Piratų partija, kurios Švedijos nariui pavyko netgi gauti vietą Europos Parlamente. Ši politiškai neutrali partija pasisako už skaitmeninių laisvių garantavimą ir autorių bei patentinės teisės sistemų reformas. Pradėjusi savo veiklą Švedijoje, ši partija netruko sulaukti pasekėjų ir kitose Europos šalyse ar už ES ribų.