Kaip skelbia Britanijos vyriausybė, ankstesniuose planuose buvo numatoma tik apriboti interneto spartą, tačiau buvo nuspręsta, jog to nepakanka. Kol kas dar nėra sutarta, kokias baudas taikyti pirataujantiems vartotojams, tačiau tarp galimų bausmių yra numatoma ir galimybė ne tik blokuoti prieigą prie piratinį turinį platinančių svetainių, bet ir neleisti jiems apskritai prisijungti prie interneto.
Civilinių teisių gynimo grupės ir interneto paslaugų teikėjai sukritikavo šį siūlymą, teigdami, jog jis tik veltui apribos vartotojų teises, tačiau nepadarys didelės įtakos kovojant su piratavimu. Jei šie pataisymai bus priimti parlamento, Britanija prisijungtų prie Prancūzijos, nusprendusios atjungti nuo tinklo autorių teisių pažeidėjus.
Britanijos pasiūlymas potencialiai gali prieštarauti Europos Parlamento sprendimui, kuriuo ES vyriausybėms draudžiama atjungti nuo tinklo internautus be teismo sprendimo. Tiesa, galutinė tokių priemonių versija turi būti derinama su Europos Teismu.
Prancūzijos vyriausybė iš pradžių ignoravo ES sprendimą, kai gegužės mėnesį priėmė pirmąją įstatymo versiją, leidusią nutraukti interneto paslaugų teikimą. Tačiau vėliau Prancūzijos teismas nusprendė, jog tik federalinis teismas gali nuspręsti kuriems vartotojams turi būti nutrauktas interneto paslaugų teikimas. Tiesa, Prancūzija yra pirmoji valstybė, kurioje yra įkurta speciali vyriausybinė agentūra, kuri seks ir baus internetinius piratus.
Britanijos vyriausybės numatytos įstatymų pataisos įsigaliotų ne anksčiau, nei nuo 201 metų. Pagal naujus įstatymus, pirataujančius vartotojus turėtų gaudyti interneto paslaugų teikėjai, kurie jau ne kartą yra pareiškę neketinantys ir nenorintys atlikti policininkų vaidmens. Pagal IP adresus nustatytiems pažeidėjams IPT turės išsiųsti raštiškus perspėjimus, kuriuose bus nurodoma, jog vartotojas buvo pastebėtas atsisiuntimo puslapyje. Autorių teisių savininkai turės galimybę teismo keliu gauti šių perspėjimų duomenis ir paduoti į teismą įtariamus pažeidėjus.
Manoma, kad vien raštiški perspėjimai bus pakankami piratavimo lygiui sumažinti maždaug 70 proc. Jei šios priemonės pasirodys neefektyvios, vyriausybė galės imtis priemonių, kada galima imtis interneto paslaugų nutraukimo. Tačiau kol kas nėra aišku, kada ir kaip interneto paslaugų teikėjai turės nustatyti, kad jų paslaugomis perduodami failai yra neteisėti. Nors daugelis keitimosi rinkmenomis svetainių ir pateikia neteisėtai platinamus kūrinius, tačiau šios svetainės taip pat yra naudojamos ir teisėtam turiniui, įskaitant ir filmus bei muziką, platinti.
Pateiktame pasiūlyme daroma prielaida, jog interneto paslaugų tiekėjai iš anksto žino, kurios svetainės yra teisėtos, o kurios – ne. Pasak „TalkTalk“ interneto paslaugų teikėjų atstovų, kompanija ketina priešintis tokiems siūlymams interneto paslaugų teikėjus paversti interneto policininkais. Anot „TalkTalk“, vyriausybės bandymai atjungti nuo interneto bus neefektyvūs, nes tikrieji piratai galės palyginti nesunkiai paslėpti savo tapatybę ir išlikti neaptikti arba nukreipti kaltinimus visiškai niekuo dėtiems vartotojams. Civilines teises skaitmeninėje erdvėje ginančios „Open Rights Group“ grupės atstovų teigimu, bet koks interneto ribojimas iš principo reiškia asmens žodžio ir saviraiškos laisvės ribojimą.
Tačiau Britanijos fonografijos pramonės, atstovaujančios muzikos pramonę Britanijoje, atstovai teigia, jog toks sprendimas yra žingsnis pirmyn, padedant augti teisėto skaitmeninio turinio rinkai. Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos paskaičiavimu, dėl internetinio piratavimo pramonė praranda milijardus JAV dolerių, o tai yra daug daugiau, nei ji uždirba iš internetinių pardavimų.