Per pastaruosius porą metų ir ypač į rinką atėjus „Apple“ ir „Google“ kompanijoms, mobiliųjų telefonų verslo dėmesys pasislinko nuo aparatinės įrangos prie paslaugų ir programų. „Nokia“ taip pat pristatė naują sprendimų verslo padalinį, kuris sieks geriau susieti kompanijos mobiliųjų telefonų operacijas ir naujai siūlomas internetines paslaugas.
Suomijos kompanija jau kurį laiką ieško naujų verslo galimybių, pavyzdžiui, kompanija neseniai atvėrė internetinė svetainę, siūlančią programinės įrangos ir muzikos platinimo paslaugas mobiliųjų telefonų vartotojams. Tačiau kol kas „Nokia“ paslaugos nesusilaukė didelės sėkmės.
„CCS Insight“ tyrimų vadovo Beno Woodo teigimu, pristatyta nauja programinės įrangos platforma turėtų padėti dabartiniams kompanijos siekiams, jiems kompanija netgi įkūrė naują verslo padalinį. Tiesa analitikas pripažįsta, jog tai bus rimtas iššūkis, nes kompanijai teks pasiekti, kad visi platformos elementai veiktų sklandžiai, antraip „Nokia“ sunkiai seksis konkuruoti su „Apple“ ir „Google“. Nors „Nokia“ kompanijai priklauso apie 40 proc. mobiliųjų telefonų rinkos ir jai pavykdavo uždirbti už savo telefonus daugiau, nei dauguma konkurenčių, tačiau pastaruoju metu „Nokia“ prarado didelę išmoningųjų telefonų rinkos dalį „Apple“, „Blackberry“ ir kitoms kompanijoms.
Išmoningieji telefonai yra labai svarbūs „Nokia“ kompanijai, nes kompanija prarado ne tik rinkos dalį. Vidutinės kompanijos gaminių kainos paskutiniu metu taip pat mažėjo labiau, nei pramonės vidurkis, o tai reiškia mažesnį uždarbį nuo parduotų telefonų. „Goldman Sachs“ prognozuoja, jog „Nokia“ rinkos dalis brangesnių, nei 350 JAV dolerių (maždaug 860 litų) įrenginių rinkoje šiemet sumažės net iki 13 proc., nors vos prieš 2 metus jai atiteko 33 proc. šios rinkos.
Analitikai mano, kad „Linux“ gali būti esminiu atramos tašku, „Nokia“ kompanijai padėsiančiu per artimiausius keletą metų atgauti prarastas pozicijas rinkoje. „Linux“ sistemas Suomijos kompanija bando jau nuo 2005 metų, naudodama šią sistemą savo internetiniuose mobiliuosiuose įrenginiuose – N770, N800 ir naujajame N900. Tačiau iki šiol šie įrenginiai nebuvo ypač populiarūs, nes jiems trūko mobiliojo telefono funkcionalumo.
Kompanija nusprendė ištaisyti šį trūkumą naujajame N900 įrenginyje, kuris turės ir lietimui jautrų ekraną ir išstumiamą klaviatūrą. Be mobiliojo ryšio operatorių subsidijų šis įrenginys turėtų kainuoti maždaug 500 eurų (apie 1700 litų).
Pagrindinis kompanijos „darbinis arklys“ – „Symbian“ operacinė sistema vis dar užima maždaug pusę išmoningųjų mobiliųjų telefonų rinkos, o tai daugiau, nei kartu paėmus „Apple“, „Research In Motion“ ir „Google“ sistemas. Kompanija teigia, jog ji ketinanti vystyti „Linux“ naudojimą išmoningųjų įrenginių rinkoje kartu su „Symbian“, tačiau ji tikrai neketina kelti grėsmės „Symbian“ sistemoms. Anot kompanijos pardavimų vadovo Anssi Vanjoki, atvirojo kodo „Symbian“ sistema žada būti pagrindine kompanijos programinės įrangos platforma ir ją „Nokia“ ketina tobulinti ir plėsti kiek įmanydama labiau, tiek funkcionalumo, tiek ir platinimo prasme. Anot A. Vanjoki, „Symbian“ sistemas „Nokia“ žada naudoti vis didesniame savo mobiliųjų telefonų skaičiuje. Tiesa, patį „Symbian“ tobulinimo padalinį kompanija ketina parduoti kitai IT paslaugų kompanijai.
Naujame N900 įrenginyje yra naudojamas 600 MHz ARM kompanijos „Cortex-A8“ procesorius. Pasak A. Vanjoki, pažvelgus į ARM architektūros energijos valdymo galimybes, bent jau dabar, galima pamatyti, jog šie procesoriai yra akivaizdžiai geresni ir toli toli aplenkę „Intel“ architektūros analogus. Tačiau pasak „Nokia“ prekybos padalinio vadovo, kompanija neatmeta galimybė kada nors pradėti naudoti ir „Intel“ procesorius šios klasės įrenginiuose. Šiuos žodžius patvirtina birželio mėnesį paviešinta „Nokia“ ir „Intel“ technologinio bendradarbiavimo sutartis bei rugpjūčio mėnesį paskelbti planai platinti mažuosius nešiojamuosius kompiuterius.
Įrenginyje naudojama „Linux“ sistema yra populiariausia iš laisvų arba kitaip vadinamų atvirojo kodo operacinių sistemų, kurias gali naudoti visi norintys. Savo įrenginiams „Nokia“ kompanija naudoja savo programuotojų tobulinamą „Maemo“ operacinę sistemą, paremtą „Debian GNU/Linux“ sistema. Vienas seniausių „Linux“ rinkinių „Debian“ yra tapęs ne vienos komercinės „Linux“ sistemos pagrindu. Iš dalies toks populiarumas yra susietas su tuo, jog „Debian“ autoriai savo sistemą yra pritaikę bene didžiausiam kompiuterių architektūrų skaičiui, tarp kurių yra ir ARM.
Iki šiol „Linux“ sistemos nėra susilaukusios didelės tiesioginės sėkmės mobiliojo ryšio rinkoje, nors ją naudoja ne vienas mažesnis mobiliųjų įrenginių gamintojas, pavyzdžiui, „Panasonic“ ar NEC. „Linux“ populiarinimu mobiliojo ryšio rinkoje užsiima „LiMo Foundation“ grupė, kuriai priklauso ir didieji mobiliųjų telefonų gamintojai, tokie kaip „Samsung Electronics Co Ltd.“, „LG Electronics Co.“ ar „Motorola Inc.“. Šią operacinę sistemą taip pat nusprendė naudoti ir „Google“ kompanija, pasitelkusi „Linux“, kaip „Android“ mobiliųjų įrenginių operacinės sistemos pagrindą. „Google“ taip pat naudos šią sistemą ir savo asmeniniams kompiuteriams skirtos „Chrome OS“ sistemos pagrindui.
„Linux“ sistema taip pat tiesiogiai konkuruoja ir su „Microsoft Corp.“ platinama „Windows“ sistema. Priešingai nei „Linux“, ši sistema platinama už pinigus ir vartotojai turi gana ribotas galimybes įtakoti sistemos veiklą ir prisitaikyti ją savo poreikiams, o sistemos išeities tekstai yra kruopščiai slepiami, motyvuojant intelektinės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsauga.
Dėl savo atvirumo laisvosios operacinės sistemos ne kartą yra susilaukusios agresyvių išpuolių iš komercinių programinės įrangos kompanijų, kurioms atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo bei platinimo modelis kelia tiesioginę grėsmę jų uždaro verslo modeliui. Pavyzdžiui, kai kurie analitikai mano, jog praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėtas AT&T teismo procesas prieš Berklio universitete sukurtos BSD sistemos autorius galėjo atgrasyti kitus komercinius vartotojus pradėti naudoti laisvas BSD sistemas vietoje komercinių ir brangių UNIX sistemų. Šis teismo procesas buvo galutinai baigtas nagrinėti tik 2004 metais.
„Linux“ sistemai ir jos tobulintojams taip pat buvo pateikti panašūs kaltinimai. Neteisėtu patentuotų technologijų naudojimu „Linux“ autorius buvo apkaltinusi „Microsoft“ kompanija. O SCO kompanija buvo netgi pradėjusi teismo procesą prieš IBM kompaniją, kuri, neva neteisėtai, perdavė SCO priklausiusį UNIX kodą „Linux“ autoriams. SCO teigia, jog dėl „Linux“ platinimo, nors SCO pati buvo platinusi komercinę „Caldera Linux“ sistemą, kompanija patyrė milžiniškus nuostolius ir buvo priversta paskelbti bankrotą. SCO ketina atnaujinti „Linux“ bylą, nes rugpjūčio pabaigoje JAV teismas panaikino ankstesnį teismo sprendimą, pripažinusi, jog teisės į UNIX priklauso „Novell“, o ne SCO kompanijai.