„Google“ susitarimas su leidėjais buvo sukritikuotas ir jį ėmė nagrinėti JAV teisingumo departamentas, nes, pavyzdžiui, susitarime nenurodoma ar „Google“ apmokestins prieigą prie knygų bibliotekoms. Dalis bibliotekų baiminasi, jog šis „Google“ projektas gali tapti brangia būtina paslauga. Šią programą kuruojantis „Google“ sistemų architektas Danas Clancy dalyvavo diskusijose su Europos Komisija (EK), siekdamas įtikinti ją leisti „Google“ pateikti internautams senas ir nebespausdinamas knygas. Kitaip, nei JAV, Europoje „Google“ kompanija skenuoja tik senesnes, nei 150 metų knygas, siekdama išvengti potencialių ieškinių dėl autorių teisių pažeidimo. Iki šiol kompanija yra nuskenavusi per 10 mln. knygų, kurių dauguma vis dar saugoma autorių teisėmis.
Anot D. Clancy, kompanija šį projektą vertina, kaip prieigos prie informacijos demokratizavimą. Pasak sistemų architekto, tokiu būdu vartotojai gali rasti informaciją, apie kurią jie net nežinojo. Todėl yra svarbu, kad senieji ir nebespausdinami leidiniai neužsimirštų knygų lentynose.
Europos Sąjunga (ES) yra paskelbusi ketinanti nagrinėti „Google“ sandėrį JAV po to, kai Vokietija pareiškė, kad kompanija nuskenavo JAV bibliotekų leidinius ir sukūrė duomenų bazę, neatsiklaususi autorių leidimo. JAV autoriai ir leidėjai, nenorintys dalyvauti šiame projekte, turi patys nurodyti pašalinti knygas iš „Google Books“ turinio. Tuo tarpu Europoje kompanija elgtis priešingai ir į „Google Books“ knygyną įtraukti tik knygas, kurių leidėjai ir autoriai sutiks su tuo. Užuot sudariusi plataus mąsto sutartį, kompanija ketina sudarinėti atskiras leidinių platinimo sutartis.
Tačiau tai gali būti sudėtinga, nes diskusijų metu akivaizdžiai buvo pabrėžta autorių teisių įstatymų betvarkė bendru Europos mastu. Visose 27 ES šalyse galioja skirtingi įstatymai, todėl kompanijai gali būti labai sunku gauti leidimą knygų skenavimui, nes kartais gali būti sunku rasti pačius autorių teisių savininkus.
ES yra pradėjusi savo internetinį projektą – „Europeana“, kuriame būtų pateikiamos ne vien knygos, bet ir įvairi grafinė informacija. Tačiau dauguma Europos šalių neskuba skenuoti savo kūrinių ir pateikti juos internete ir iš ES bibliotekų į skaitmeninį formatą yra paversta vos 1 proc. knygų. V. Reding tikisi, jog privačios kompanijos, tokios kaip „Google“, paspartins šį procesą.
EK svarsto kaip šiuo metu Europai pasielgti knygų skenavimo ir pateikimo internetu klausimu. ES komisarai Viviane Reding ir Charlie McCreevy teigia nagrinėjantys galimybę iš esmės supurtyti ir pakeisti autorių teisių įstatymus. Tokiu būdu Europai pavyktų lengviau sekti JAV pėdomis, skenuojanti ir spausdinant daugiau knygų internete. Panaši situacija yra susidariusi ir skaitmeninių muzikos įrašų platinimo rinkoje ir EK jau yra paraginusi muzikos pramonę greičiau susitarti tarpusavyje ir suvienodinti muzikos licencijavimo klausimus, antraip to gali būti priversta imtis EK.
„Google Books“ projektas, kurio metu jau yra nuskenuota per 10 mln. knygų, sukėlė daug diskusijų visame pasaulyje. Anot rašytojo Jameso Gleicko, vieno iš pateikusių „Google“ kompanijai ieškinį, tačiau vėliau leidusių kompanijai skenuoti ir platinti knygas internetu, ši sutartis apima tik senas ir jau nebespausdinamas knygas. Diskusijų su EK metu autorius teigė, jog jiems, nebespausdinamų knygų rašytojams, senų knygų pateikimas internete atveria naujos auditorijos galimybę.
Tuo tarpu kiti yra labiau skeptiški. Pavyzdžiui, „Microsoft“ aktyviai remiama lobistų grupė ICOMP, teigia, jog leidus „Google“ tęsti veiklą, kompanija gaus pernelyg daug įtakos elektroninių leidiniių rinkai. „Amazon.com“ kompanija, šiuo metu lyderiaujanti elektroninių knygų ir jų skaitytuvų rinkoje, pasirinko dar griežtesnę poziciją ir pareiškė, jog interneto paieškos lyderė turės galimybę apgauti vartotojus ir susilpninti konkurenciją elektroninių leidinių rinkoje, jei kompanijai pavyks gauti teismo pritarimą šiai sutarčiai ir „Google“ savo internetinę biblioteką papildys milijonais kitų leidinių.