Europietiškoji byla buvo iškelta didžiausiai ir liūdniausiai pagarsėjusiai švedų bylų keitimosi svetainei „Pirate Bay“. Pačiame tinklapyje nelaikomi muzikos ir vaizdo įrašai, tačiau jo lankytojai gali surasti nuorodas į populiariame tinkle „BitTorrent“ platinamus failus. Švedų policija pradėjo „Pirate Bay“ tyrimą 2003 metais, o pernai buvo pareikšti kaltinimai keturiems tinklapį administruojantiems asmenims.
Šiemet vasarį prasidėjusiame teisme jie tvirtino, kad jų tinklapis tėra paieškos sistema – panaši į „Google“, kuri taip pat kartais pateikia nuorodas į nelegalius duomenis. Vienas iš teisiamųjų, Peteris Sunde, sakė, kad jiems nepalankus sprendimas būtų „didžiulė klaida interneto ateičiai... akivaizdu, kuri pusė yra geroji“.
Teismui tai irgi pasirodė akivaizdu, todėl keturi vyrai buvo pripažinti kaltais – jiems skirta iš viso 30 mln. Švedijos kronų (10 mln. litų) bauda plius po metus kalėjimo. Nepaisant kovingų pareiškimų, panašu, kad teisiamieji pavargo nuo teisinių ginčų – birželį viena firma pranešė ketinanti už 60 mln. kronų (20 mln. litų) nusipirkti „Pirate Bay“ interneto adresą ir įkurti teisėtą muzikos parduotuvę.
„Pirate Bay“ nėra vienintelis teisinių sankcijų sulaukęs keitimosi failais tinklas – anksčiau muzikos ir kino verslo gigantai buvo užpuolę „Napster“, „Grokster“, „KaZaA“ ir kitus panašius tinklus.
Jei švedų tinklapis bus uždarytas, jo vietoje pridygs naujų. Kitaip sakant, muzikos verslo pergalės niekada nebūna galutinės. Maža to, tokios bylos dažnai sukelia pasipriešinimo reakciją, kuri Švedijoje šiemet pasireiškė ypač originalia forma. Rinkimuose į Europos Parlamentą 7,1 proc. balsų laimėjo Piratų partija, kurios manifeste skelbiama: „Kopijavimas ir naudojimas nekomerciniams tikslams turėtų būti visiškai nemokamas“. Piratų partija tapo penkta pagal dydį Švedijos partija ir pateko į Europos Parlamentą.
Tuo metu Amerikos įrašų pramonės asociacija (RIAA) pasirinko kitą teisinės kovos su interneto piratais kelią nei kolegos Švedijoje. RIAA pareiškė kaltinimus individualiems tinklų naudotojams. Iš viso nelegaliu keitimusi failais apkaltint 18 tūkst. amerikiečių, iš kurių vidutiniškai reikalaujama po 4 tūkst. JAV dolerių (9,5 tūkst. litų) kompensacijos.
Beveik visi, bijodami kaltinimų nagrinėjimo teisme, sutiko sumokėti baudas. Tačiau dvi bylos pasiekė teismą. Pirmojoje kaltinimai pareikšti vienišai motinai iš Minesotos valstijos Jammie Thomas-Rasset, kuri 2005 metais iš „KaZaA“ tinklo parsisiuntė 24 dainas. 2007-aisiais prisiekusieji priėmė sprendimą – pripažino moterį kalta ir priteisė įrašų bendrovėms sumokėti beveik 10 tūkst. JAV dolerių (24 tūkst. litų) kompensaciją už kiekvieną dainą.
RIAA kampanijos kritikai atkreipė dėmesį, kad jei J.Thomas-Rasset būtų pavogusi tiek muzikos įrašų iš prekybos centro, jai nebūtų skirta tokia griežta bausmė. Teisėjas atmetė prisiekusiųjų sprendimą, baudą pavadinęs „visiškai neproporcinga“, ir paprašė JAV Kongreso pakeisti įstatymą bei atsižvelgti į tai, kad moteris neketino iš piratavimo gauti finansinės naudos.
Tačiau antrajame teisme, kuris pasibaigė šiemet birželį, J.Thomas-Rasset vėl buvo pripažinta kalta. Moteris ir teismą stebėjusieji net žagtelėjo, kai prisiekusieji paskelbė verdiktą – 1,92 mln. dolerių (4,58 mln. litų – maždaug 191 tūkst. litų už dainą) kompensacija.
Vienos muzikos įrašų bendrovės advokatas prisipažino, kad netgi jis buvo šokiruotas. Liepą kitoje byloje Bostono universiteto studentui Joeliui Tenenbaumui teismas liepė sumokėti 675 tūkst. dolerių (1,61 mln. litų) žalos atlyginimą, nes jis parsisiuntė ir išplatino 30 dainų.
Pasak RIAA vyriausiojo teisininko Steveno Markso, pagrindinis tokių ieškinių tikslas – priversti kitus interneto naršytojus suvokti, kad keistis autorių teisių įstatymo saugoma medžiaga yra neteisėta. S.Marksas pripažįsta, kad teisiniai veiksmai nepadėjo pastebimai sumažinti piratavimo, tačiau kas žino, kokia dabar būtų padėtis, svarsto jis, jei muzikos pramonė nebūtų ėmusis jokių veiksmų?
Šiemet ir anksčiau nagrinėtos bylos (pavyzdžiui, 2005-aisiais RIAA bandymas paduoti į teismą ką tik mirusią senutę už keitimąsi bylomis) bent jau atkreipia visuomenės dėmesį – tačiau tas dėmesys neretai būna neigiamas ir nuteikia prieš muzikos įrašų bendroves netgi tuos žmones, kurie sutinka, jog piratauti yra blogai.
Dėl šios priežasties RIAA atsisakė plano traukti individualius interneto vartotojus baudžiamojon atsakomybėn. Asociacija pasirinko kitą kelią, kuriuo, panašu, ima sekti ir kitų šalių autorių teisių gynėjai. Jie bando į kovą su piratavimu įtraukti ir interneto ryšio tiekėjus.
Pagal naują strategiją, bylų keitimosi programine įranga besinaudojantys žmonės gautų įspėjimus elektroniniu arba įprastu paštu, o nesureagavusiems būtų ribojamas interneto ryšys. Pagal griežčiausią scenarijų – kuris pasiūlytas Prancūzijoje – tris kartus piratavimu apkaltinti žmonės būtų atkertami nuo interneto, o jų vardas įtraukiamas į juodąjį sąrašą, kad negalėtų pasirašyti sutarties su kitu ryšio tiekėju. Kitame variante siūloma sumažinti interneto ryšio spartą.
Toks planas daug greitesnis ir pigesnis nei teismo bylos, kurios baigiasi absurdiškomis kompensacijomis ir antireklama. Britai atliko tyrimą ir nustatė, kad dauguma piratų sustotų keistis failais tik gavę įspėjimą – jei tik jame būtų grasinama sankcijomis.
Įrašų kompanijoms toks planas yra priimtinas, tačiau ir jis turi trūkumų. Naujosios Zelandijos vyriausybė atsisakė šios minties net nepradėjusi jos įgyvendinti. Taip pat ir Didžiajai Britanijai pasirodė nepriimtina mintis nusižengusiems vartotojams atjungti interneto ryšį. Prancūzijos konstitucinė taryba sudraskė pirmąjį įstatymo variantą į skutelius – baiminamasi, kad jis pažeistų nekaltumo prezumpciją. Taip pat ir ryšio tiekėjai kratosi jiems primetamo autorių teisių prižiūrėtojo vaidmens.
Įsikišo net Europos Parlamentas, sukritikavęs bet kokias sankcijas be teismo sprendimo. Tačiau įrašų verslo atstovai nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad kokia nors forma planą pavyks įgyvendinti. Netgi nebūtina visiškai užkirsti kelią piratavimui – užtenka jį taip apsunkinti, kad dauguma muzikos mėgėjų rinktųsi teisėtas alternatyvas.
Tačiau teisėtos alternatyvos – internetinės parduotuvės, leidžiančios legaliai parsisiųsti muzikos įrašus – dar nepasiūlė, ko reikia vartotojams. „Mano nuomone, augantis internetinis piratavimas yra nepasitikėjimo esamais verslo modeliais pareiškimais“, - liepą sakė už žinių visuomenės plėtrą atsakinga eurokomisarė Viviane Reding.
Verslininkai iš visų jėgų ieško geresnių modelių ir vis dažniau pradedančioms interneto parduotuvėms siūlo savo katalogus už minimalią kainą. Vis labiau populiarėja nemokamai muziką transliuojančios svetainės – tokios kaip „Pandora“, „Spotify“ ar „we7“ - kurios išsilaiko iš reklamos. Brandinami planai leisti neribotai siųstis muziką už fiksuotą mokestį.
Britų ryšio tiekėjai nekantrauja, kada galės pasiūlyti tokią paslaugą, kurios kaina būtų įtraukta į mėnesinę sąskaitą už internetą. „Nokia“ jau siūlo įsigyti mobilųjį telefoną, į kurio kainą įeina ir galimybė metus nemokamai siųstis muzikos įrašus. Žinoma, įrašų kompanijos nepamirš ir galimybės kreiptis į teismą. Tačiau kad išspręstų problemą, privalės pasitelkti ne tik grasinimus, bet ir meilikavimus.