Tuo tarpu kritikai teigia, jog toks įstatymas kelia grėsmę pilietinėms teisėms. Be to, vis dar lieka neaišku, kaip tiksliai šis įstatymas bus taikomas. Naujasis kovos su internetiniu piratavimu įstatymas sukėlė ažiotažą ne vien Prancūzijoje. Juo atidžiai susidomėjo viso pasaulio muzikos ir filmų pramonės atstovai, siekiantys išlaikyti iki šiol gautas pajamas iš savo verslo, bei asmens ir privatumo teisių gynėjai, susirūpinę valdžios kišimusi į privatų gyvenimą.
Prancūzijos Kultūros ministerija spėja, jog taikant šį įstatymą, kasdien interneto gali netekti maždaug 1000 internautų. Internetiniai piratai, kurie ignoruos perspėjimus el. paštu ir bei įprastiniu laišku, ryšio gali netekti iki vienerių metų. Jiems taip pat gali grėsti iki 300 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. litų) bauda ar laisvės atėmimas. Remiantis naujuoju įstatymu, nubausti gali būti ir neteisėtai muziką ar filmus besisiuntusių vaikų tėvai. Už savo atžalų nepriežiūrą internete, šeimos gali netekti interneto ryšio visam mėnesiui, o tėvams gali tekti sumokėti 3750 eurų (maždaug 13 tūkst. litų) baudą.
Originali šio įstatymo versija, numačiusi kur kas griežtesnę atsakomybę buvo pripažinta prieštaraujančia konstitucijai. Todėl buvo sukurta sušvelninta įstatymo versija, kurią Senatas priėmė liepos mėnesį, o Nacionalinė asamblėja vakar 285 už ir 225 balsais prieš priėmė šį įstatymą. Tiesa, įstatymui dar liko viena smulki teisinė kliūtis, iki jis taps galiojančiu – jam reikia sulaukti nedidelio įstatymų leidėjų komiteto, kuriam paskirta suderinti abi šių įstatymų versijas, pritarimo.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy, kurio sutuoktinė Carla Bruni-Sarkozy yra buvusi manekenė, o dabar dainininkė, turi daug įtakingų draugų, susijusių su žiniasklaida ir pramogų pramone. TOdėl nereikia stebėtis, jog N. Sarcozy aktyviai rėmė šio įstatymo priėmimą.
Kultūros ministras Fredericas Mitterrandas pasveikino įstatymų leidėjus, teigdamas, jog atlikėjai atsimins, kad pagaliau valstybė turėjo drąsos pradėti veikti, o ne palikti viską, kaip yra ir ėmėsi saugoti atlikėjų teises nuo žmonių, norinčių paversti internetą į kažkokią laisvių utopiją. Prancūzijos Nacionalinės fonografijos leidybos sąjungos vadovas Davidas El Saygh taip pat pasveikino šias pastangas, teigdamas, jog yra ypač svarbu reguliuoti internetą ir ugdyti atsakomybę tarp vartotojų.
Tačiau įstatymui prieštaraujantys socialistai ir keletas N. Sarkozy konservatorių partijos atstovų prieštarauja šiam įstatymui. Anot jų, lieka neaišku kokias teises vyriausybė suteiks naujai „Hadopi“ organizacijai, kuri imsis bausti neteisėtai kūrinius besisiuntusius interneto vartotojus.
Šio įstatymo priėmimas nebuvo sklandus, švelniai pasakius. Jis buvo atmestas balandžio mėnesį, paskui vėl priimtas gegužės mėnesį, tuomet jį atmetė Konstitucinė taryba, nes įstatymas leido agentūrai savavališkai nuspręsti, ką atjungti nuo interneto. Vakar patvirtintame įstatyme numatoma, jog sprendimą atjungti nuo interneto turės priimti teismo teisėjas.
Anot socialistų atstovo Bruno Le Rouxo, toks įstatymo priėmimas yra groteskiška muilo opera. Jo teigimu, dabartinės formuluotės įstatymas yra neįmanomas pritaikyti praktiškai. Šiam susirūpinimui pritaria ir kai kurie interneto ekspertai.
Įstatymo taikymo detalės vis dar yra tikslinamos. Įstatyme numatoma, jog vartotojai bus prašomi įsidiegti specialią programinę įrangą, kuri leistų valdžios pareigūnams susekti ir atpažinti vartotojus, neteisėtai besisiunčiančius autorių teisėmis apsaugotus kūrinius. Tačiau skeptikai teigia, jog tokia programinė įranga dar nėra parengta. Be to, išsyk kyla klausimas apie programinės įrangos suderinamumą su įvairiais vartotojų kompiuteriais ir jų operacinėmis sistemomis. Jei ši programa bus pritaikyta tik „Windows“ sistemoms, tai alternatyvių operacinių sistemų vartotojai galės nekliudomai naudotis internetu ir siųstis ką panorėję. Panašus kuriozas nutiko JAV, kai buvusiam „Elite Torrents“ administratoriui buvo liepta įsidiegti „Windows“ sistemą, nes JAV teisėsaugos sukurta asmens veiklos internete stebėjimo programa netiko jo naudojamai „Ubuntu Linux“ sistemai.
Oponentai taip pat teigia, jog įstatymas sutelkė dėmesį į neteisėtą failų su autorių teisėmis saugomais kūriniais atsisiuntimą ir visiškai pamiršo vis labiau plintantį neteisėtą kūrinių transliavimą internetu. Tokiu būdu piratiniai kūriniai gali būti platinami internetu, jų neatsisiunčiant į vartotojo kompiuterį.
Panašus įstatymas siūlomas ir Didžiojoje Britanijoje. Šioje šalyje taip pat siekiama atjungti nuo tinklo pirataujančius internautus. Tokiai veiklai priešinasi ne tik asmens laisvių ir privatumo gynėjai, bet ir patys interneto paslaugų teikėjai, nenorintys prisiimti autorių teisių policininkų vaidmens.