Jeigu svarstomi pasiūlymai būtų priimti, IPT būtų priversti šnipinėti savo klientus ir nutraukti interneto paslaugų tiekimą, jeigu būtų nustatyta, kad vartotojas dalinosi autorinėmis teisėmis apsaugomu turiniu.
Siekdamos pažaboti įvairių produktų – nuo drabužių iki muzikos kūrinių – klastojimą, šalys, tarp kurių yra JAV, Japonija, Kanada, Pietų Korėja, Australija ir Europos Sąjungos prekybos blokas, pastaruosius dvejus metus veda derybas dėl prekybos susitarimo kovai su prekių klastojimu (angl. anti-counterfeiting trade agreement - ACTA).
Derybose dalyvaujančių šalių prekybos atstovai šį mėnesį susitiko Seule uždarame posėdyje aptarti prieštaringiausią susitarimo elementą – kaip kovoti su autorinių teisių pažeidimais internete.
Diskusijoms vadovaujanti JAV pasiūlė „perduoti trečiųjų šalių atsakomybę“ interneto paslaugų tiekėjams tais atvejais, kai jų klientai nelegaliai dalinasi failais (muzika, vaizdo įrašais ir pan.) paslaugų tiekėjų tinkluose.
Pagal galiojančius JAV, Europos Sąjungos ir kitų šalių įstatymus IPT atleidžiami nuo atsakomybės už nelegalius jų vartotojų veiksmus.
Šis prekybos susitarimas autorinių teisių turėtojams suteiktų galingą ginklą prieš interneto paslaugų tiekėjus, tačiau pastarieji abejoja, ar tai iš tiesų padėtų kovoti su nelegaliu failų dalijimusi.
EuroISPA prezidentas Malcolm‘as Hutty savo pareiškime sako, kad „tokios sunkiasvorės priemonės sukurtų rimtą pavojų pakenkti ir apriboti atvirą pažangos erdvę, kuri yra pagrindinis interneto sėkmės veiksnys. Šis susitarimas neigiamai paveiktų interneto vartotojus, tačiau neturėtų apčiuopiamos reikšmės kovoje su neteisėtu autorinių teisių saugomo turinio panaudojimu“.
EuroISPA yra susirūpinusi, kad bandymas pritaikyti tokias priemones prekybos susitarimu, o ne įprastais įstatyminiais procesais, neleis įvairiems tarpininkams, tokiems kaip interneto paslaugų tiekėjai ir Europos piliečių atstovai, dalyvauti diskusijose.
Pagal anksčiau šiais metais Europos prekybos valdininkų sukurtą vidinio naudojimo memorandumą, JAV nori ACTA priemonėmis priversti interneto paslaugų tiekėjus naudoti tam tikrą politiką nuo neteisėto turinio saugojimo ir perdavimo (pavyzdžiui klientų sutarčių punktus, grasinančius nutraukti paslaugų tiekimą, jeigu vartotojas bus pagautas neteisėtai besidalinantis failais).
JAV panaudojo terminą „laipsniškas atsakas“, - tą patį terminą naudoja ir Didžioji Britanija bei Prancūzija apibrėžti panašias nacionalinio lygio priemones autorinių teisių pažeidimams apriboti.
Neseniai Prancūzijoje patvirtintas įstatymas (dar žinomas kaip „trijų smūgių“), kuriame nurodoma, kad nelegaliu autorinių teisių saugomo turinio dalinimusi apkaltinti žmonės pirmuosius du kartus gaus įspėjimą, o toliau bus laikinai apribojama interneto prieiga. Apie panašaus įstatymo priėmimą svarsto ir Didžioji Britanija.
Tuo tarpu Europos mastu Europos Parlamentui nepavyko atmesti tai, ką Parlamento nariai laiko žiauriomis priemonėmis susidorojimui su failų dalintojais.
Parlamentas atidėjo plačiai siekiančio naujų įstatymų rinkinio telekomunikacijų pramonei priėmimą, reikalaudamas, kad bet kokį sprendimą atjungti ką nors nuo interneto turi priimti teisėjas, o ne vyriausybės paskirtas įgaliotinis.
Galų gale Parlamentas nusileido spaudimui (ypač iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pusės). Praėjusią savaitę telekomunikacijų įstatymai buvo priimti su sąlyga užtikrinti piliečių teisę į gynybą, tačiau neminint teisėjo vaidmens jokiame sprendime atjungti kam nors interneto paslaugas.