Ne visos bylos keliavo į teismus. Kai kurie pagauti verslininkai sutiko įsigyti naudotas programas, buvo pasirašytas taikos susitarimai.
Anot BSA asociaciją Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros “Pranckevičius ir partneriai” partnerės Jolantos Kaminskaitės, pastaruoju metu jaučiamas darbuotojų suaktyvėjimas pranešant apie įmonėse naudojamas nelegalias programas.
“Jeigu darbuotoją atleidžia, jis nori keršyti. Kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją, mokesčių inspekciją, o taip pat į mus. Aišku ne visi atvejai tokie. Praneša ir dirbantys žmonės, įmonės informacinių technologijų specialistai”, - pasakojo J.Kaminskaitė.
Nei BSA atstovaujanti advokatė, nei “Verslo programinės įrangos aljanso” prezidento Ervinas Leontjevas neturi duomenų, ar dėl ekonominės krizės piratavimo mąstai padidėjo. E.Leontjevo teigimu, pastaruoju metu jaučiamas programinės įrangos pardavimų sumažėjimas, bankrutavo kai kurie platintojai.
“Aš darysiu prielaidą, kad nepereina prie nemokamų programų. Nes jei perskaitysite sutartį, daugelį programų nemokamai galima naudoti tik nekomerciniams tikslams”, - sakė E.Leontjevas.
BSA duomenimis, dažniausiai pirataujamos “Adobe”, “AutoDesk”, “Microsoft”, “Symantec”, “Corel” gaminama produkcija. 2008 m. duomenimis, bendras piratinės programinės įrangos paplitimas Lietuvoje - 54 procentai. Versle šis skaičius mažesnis, namų kompiuteriuose - didesnis.
Pagal šį skaičių mes panašūs į Lenkiją bei Latviją. Tuo tarpu Vakarų Europos valstybėse piratinės įrangos paplitimas siekia 33 procentus, Rusijoje - apie 66 procentus.
