Prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pastaruoju metu sau kuria technologiškai raštingo liberalo įvaizdį, daug tikisi iš šio plano, nuo kurio didžia dalimi priklauso ir jo ekonominė vizija Rusijai. Pagaliau šalis turi išteklių, kurių pavydi kitos tautos – gyvybingą programišių kultūrą, garsėjančią aukšta meistryste ar bent jau drąsa.
Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje neatsirado sistemos, kurioje kompiuterijos ekspertai galėtų produktyviai dirbti. Dėl to daugelis jų emigravo, o likę pasuko į elektroninį piratavimą – sritį, kurioje Rusija pirmauja pasaulyje.
Sausį milicija suėmė 40 metų programišių, kuris įsilaužė į Maskvos reklamos sistemą ir per milžinišką ekraną vienoje pagrindinių sostinės gatvių ėmė transliuoti pornografiją. Kad nebūtų susektas, vyras prie sistemos prisijungė per tarpininkus Čečėnijoje – pakankamai sudėtingas triukas.
Tačiau nepaisant įspūdingų įgūdžių, paaiškėjo, kad jis yra bedarbis. Milicijai jis sakė taip pasielgęs, „tiesiog kad žmonės pasijuoktų“. Rusijos valdžia dabar galvoja suteikti tokiems protams galimybę nuveikti ką nors produktyvesnio.
Siekiai pagirtini. Tačiau nors ir siekiantis skatinti inovatyvumą, D.Medvedevo planas turi su niekuo nesupainiojamą sovietinį prieskonį. Jo pagrindas – centrinis planavimas, o ne laisvas protuolių keitimasis idėjomis savo garažuose. Be to, viską administruoti turėtų valstybė. Pasak ekspertų, šis planas dar kartą iliustruoja nesutaikomą konfliktą tarp Kremliaus naujojo amžiaus ambicijų ir seno kaip žemė rusų valdžios noro viską kontroliuoti.
Valdžia nori, kad rusiškame Silicio slėnyje susirinkę vietiniai ir svetimšaliai genijai pribrandintų pelningų išradimų, kurios padėtų ekonomikai išsivaduoti iš priklausomybės nuo naftos ir dujų.
„Didelės idėjos, kaip ir pats gyvenimas, vis dar laikomas stebuklu, - sakė pagrindinis Kremliaus ideologas Vladislavas Surkovas, pristatydamas projektą dienraščiui „Vedomosti“. - Žinoma, tarp biurokratų ir verslininkų nėra stebukladarių, bet kartu mes turime sukurti aplinką, kurioje galėtų įvykti stebuklai“.
Pasak V.Surkovo, kuris oficialiai yra pirmasis D.Medvedevo administracijos vadovo pavaduotojas, ministras pirmininkas Vladimiras Putinas jau palaimino rusiškojo Silicio slėnio idėją, kuri kilo D.Medvedevui. Jos įgyvendinimą – greičiausiai kur nors Maskvos priemiesčiuose – prižiūrėti paskirta pačiam V.Surkovui, kuriam tai neįprastas vaidmuo.
Tiek V.Putino prezidentavimo laikais, tiek dabar jis dažnai laikomas Rusijos pilkuoju kardinolu. Jis yra „suverenios demokratijos“ teorijos, kuria remiasi dabartinis Rusijos neoautoritarizmas, autorius ir Kremliaus jaunimo organizacijos „Naši“, kuri opozicijai triuškinti nesivaržo banditiškų metodų, architektas.
Panašu, kad naujasis jo vaidmuo – Rusijos inovacijų guru.
V.Surkovas sausį jau apsilankė Masačiūsetso technologijų institute ir dalyvavo dviejų dienų seminare apie inovacijas, taip pat laboratorijose, dirbtuvėse ir inkubatoriuose, kur kuriamos naujos technologijos. Vasarį Maskvoje jis priėmė tikrojo Silicio slėnio delegaciją, kurioje buvo aukščiausi „eBay“, „Twitter“ ir „Sisco Systems“ vadovai.
Kartu atvyko ir aktorius Ashtonas Kutcheris, kuris savo įspūdžiais pasidalijo „Twitter“ svetainėje. „Rusai stato savo Silicio slėnį. Ir jiems reikia pagalbos, - A.Kutcheris paliko įrašą vasario 18-ąją. - Jei šiandien perstatinėtume jį, ką darytume kitaip?“
Kremliaus atsakymas į šį klausimą, nevisai atitinka liberalią Silicio slėnio kultūrą. Interviu „Vedomosti“ V.Surkovas pripažįsta, kad Rusija yra inovacijų „vakuumas“ dinamiškų ekonomikų tarpe ir kad jai reikia didelio prasilaužimo, jeigu nori išvengti stagnacijos.
Bet paklaustas apie politinį atvirumą, kuris paskatintų tokį prasilaužimą, jis grįžo prie kontrolės žodyno: „Rusijoje konsoliduota galia yra modernizacijos instrumentas. Sakyčiau, netgi vienintelis. Jei norite viską palikti autopilotui ir laukti, kol besikivirčijantys liberalai ir jų nesibaigiančios diskusijos pagimdys ekonominį stebuklą, laukti teks amžinai. Aš jums tą garantuoju. Mums reikalinga galios konsolidacija, kuri kontroliuos padėtį“.
Tai visiškai priešingas modelis amerikietiškajam pavyzdžiui. Silicio slėnio archyvų Stenfordo universitete istorikė Leslie Berlin teigia, kad JAV vyriausybė ir didelės korporacijos išties parūpino lėšų ir netgi įrangos inovacijoms skatinti – ir tai turėjo lemiamos reikšmės projekto sėkmei – tačiau „jos nebandė kontroliuoti, valdyti ir rinktis, ką verta daryti. Iki šiol Silicio slėnis veikė tikrai ne taip“.
Kitas Rusijos technologinių siekių motyvas – noras atsiriekti šios pramonės šakos ir interneto dalį, kuri būtų išskirtinai rusiška. Tai paaiškėjo per kitą iniciatyvą, kurią D.Medvedevas patvirtino pernai lapkritį. Ji leistų rusams pirmiesiems pasaulyje registruoti svetainių adresus kirilika, o ne visiems kitiems privalomomis lotyniškomis raidėmis. Už šios idėjos įgyvendinimą atsakingas pareigūnas Andrejus Kolesnikovas sako, kad rusų kalbos vartojimas internete yra „prigimtinė tautos teisė“. Vis dėlto jis sutinka, kad techniškai kirilikos naudojimas neturi jokio skirtumo ar privalumo.
Taigi pagrindinis už iniciatyvos stovintis impulsas – seni nacionalistiniai ir diktatoriški įpročiai, kuriuos Kremlius įtraukia į savo modernizacijos siekius.
Carnegie fondo Maskvoje politikos ekspertė Maša Lipman sako, kad Rusija niekada nesulauks sėkmės, jei neatsikratys senų įpročių: „Moderni, konkurencinga ekonomika negali klestėti aplinkoje, kurioje valdymo kokybė tokia žema, o kodėl ji tokia žema? Todėl, kad jie nori kontroliuoti viską, nes jie nepasitiki savo žmonėmis, o žmonės dėl to nepasitiki jais“.
Šį pastebėjimą patvirtina ir A.Kolesnikovo patirtis. Populiarindamas svetainių adresų kirilika idėją, jis turėjo skirti daug jėgų, kad nuramintų baimę, kurią žmonės jaučia valdžiai: „Vos išgirdę apie šią idėją žmonės ima galvoti apie valstybės sąmokslą suvaryti visus į vieną vietą, užrakinti duris ir atsukti dujas. Tai kvaila. Tačiau toks yra posovietinio žmogaus instinktas. Neįmanoma įtikinti žmonių, kad taip nėra“.
Tokioje nepasitikėjimo atmosferoje Kremliui gali ir nepavykti paskatinti atvirą inovacijų kultūrą, kurią L.Berlin iš Stenfordo vadina pagrindiniu Silicio slėnio sėkmės recepto ingredientu.
A.Kolesnikovas sutinka: „Ten susiformavo verslo kultūra, nežinau, kaip įmanoma tą sukurti. Spėju, kad vyriausybė turi sukurti kokias nors sąlygas ir palikti žmones ramybėje, jų negąsdinti. Galbūt tada kas nors ir išeis“.