„Google“ ir „Facebook“ tramdantis politikas: „Mes nesam privatumo ajatolos“

„Kartais būna 50 lentelių, ir tu tiesiog spaudi „Sutinku“. Aš esu teisininkas, ir aš kartais nesuprantu, kas ten norima pasakyti. Abejoju, kad kas nors skaito 50 puslapių naudojimo sąlygų tinklapių naudojimui. Yra kai kas, ką reikėtų padaryti, kad žmonės lengviau suprastų, kokius duomenis jie atiduoda“, - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė ET pareigūnas.

Europos Taryba rengia rekomendaciją 47 šalims narėms dėl asmenų apsaugos juos profiliuojant internete. Profiliavimu vadinamas reiškinys, kai interneto kompanijos (ar nusikaltėliai) renka informaciją, kas žmogui patinka, kuo jis domisi, apie ką skaito.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto sprendimai, kitaip nei Europos Sąjungos, šalims nėra privalomi, nebent įtraukiami į bendras sutartis. Ministrų Komitetą sudarantys užsienio reikalų ministrai ar jų atstovai patys sprendžia, ar diegti dokumentą savo šalyje.

J.Polakiewiczius Eltai pasakojo, kodėl jis stumia šią idėją, ir diplomatiškai atsiliepė apie Interneto valdymo forumą Vilniuje.

- Europos Taryba ruošiasi priimti teisinį standartą profiliavimui, informacijos apie žmogų rinkimui internete. Profiliavimas per pastaruosius metus labai išaugo. Kai esate internete, sekami jūsų pasirinkimai, tai, ką jūs mėgstate. Geriausiu atveju, gaunate reklamų, kurios jūsų nedomina. Blogiausiu atveju galite būti diskriminuojami, nes kiti gali pamatyti, kad jūs neapmokėjote tam tikros paskolos ir tada bankas jums atsisakys duoti kitą arba draudimas atsisakys jus apdrausti, nes matys įrašus apie jūsų ligas. Tai tikras pavojus piliečiams.

- Technologijos tiek išsivystė per metus, kad tai, ką tu darai internete... Tu palieki pėdsakus. Tikrame gyvenime tai, ką padarai, pranyksta, bet internete lieka - tavo paspaudimai, tinklapiai, kuriuos aplankai, įrašai pokalbių kambariuose. O su moderniomis technologijomis galima surinkti visą šią informaciją, kartais tai daroma algoritmais, nebėra taip, kad tikras žmogus tai daro.

- Informacija apie bankų paskolas ir draudimą - tai informacija, kurią gali gauti tik iš valdžios duomenų bazių. Bankas turi tą informaciją, valdžia turi, bet informacija - ne vieša.

- Jeigu esi saugus - taip. Jeigu laikai duomenis, kaip jie turi būti laikomi, jeigu esi informuotas pilietis ir palieki informaciją tik saugiuose valdžios puslapiuose - taip. Bet problema yra tai, kad daug žmonių nežino apie pavojus internete. Jie įdeda informaciją „Facebook“ programoje, kituose socialinių tinklų puslapiuose, ir ta informacija gali būti matoma kitiems žmonėms.

- Ir apie bankų paskolas. Tu gali parašyti žinutę, publikuoti ją kur nors, įdėti „Facebook“, gali būti, kad tą informaciją pamatys kiti. Galbūt tai ekstremalus atvejis, bet yra daugybė atvejų daugybėje šalių, kad žmonės nebuvo priimti į darbą arba buvo atleisti, nes nuotraukose internete buvo pamatyti girti. Ir visa tai yra tikrai pavojinga.

- Bet žmonės patys pasirinko publikuoti nuotraukas, rašyti žinutes, ir jie žino, kad tai internetas, todėl kiti žmonės gali tai pamatyti. Kodėl kitiems žmonėms tai matyti turėtų būti nelegalu? „Facebook“ gali pasirinkti, kurie žmonės gali matyti tavo nuotraukas. Pokalbių kambaryje tu supranti, kad tai vieša vieta ir bet kas gali perskaityti. Kodėl mes, europiečiai, norime tai uždrausti?

- Tai tiesa, galima ginčytis, kad tai daroma laisvai, bet pirmiausia yra žmonių, kurie negali duoti savo sutikimo, pagalvokit apie vaikus. Juos reikia apsaugoti, jie gali nežinoti. Šiais laikais vaikai... Aš turiu dukrą, jai dvylika, ji jau naudojasi kompiuteriu. Aišku, mes visada bandom žiūrėti, ką ji daro, bet tėvai ne visada šalia. 12-13 metų vaikai ne visada suvokia pavojus. Bet suaugusieji turėtų žinoti, ką daro, kai publikuoja medžiagą. Tai ne visada taip lengva. Tau reikia tam tikros apsaugos, bent jau kad būtum apsaugotas nuo diskriminacijos dėl tautybės ar tam tikrų savybių. Manau, įstatymas turėtų užtikrinti tam tikrą apsaugą.

- Kodėl įstatymas turi įsikišti į verslą, jeigu ne verslas, o kiti diskriminuoja tam tikrus žmones?

- Mes nesam privatumo ajatolos, mes nenorim sukurti taisyklių, kurios yra našta verslui. Internetas tapo tuo, kuo yra būtent todėl, kad verslas daug investavo. Tiesa, tam tikri profiliavimo aspektai gali būti tikrai naudingi. Kai kurie žmonės yra labai laimingi, kad gauna tam tikros prekės, kuria jie domisi, reklamų. Turi būti pasiekta pusiausvyra. Bendrai, kaip ir kitose gyvenimo srityse, turi turėti laisvę ir naudotis savo teisėmis laisvai, bet kitos, kaip sakiau, grupės, vaikai, jiems reikia apsaugos per įstatymus. Ir valdžios turi įsipareigojimus užtikrinti, kad tos teisės būtų apsaugotos.

- Galbūt identifikavimo sistema padėtų - vaikas prisijungia prie interneto ir jis negali apsimesti anonimu, sakyti, kad jam 30 metų, visi mato, kad 12 metų vaikas ir su juo elgiamasi kitaip nei su suaugusiu.

- Tiksliai, taip. Bet tai ne vien vaikai. Sakoma, kad gali laisvai ateiti į „Facebook“ ir gali išeiti, jeigu nebenori ten būti. Bet yra tam tikrų kompanijų naudojamų technologijų, kad tau prisijungus prie puslapio programinė įranga ir naršyklė siunčia informaciją reklamos kompanijoms, kad tu atėjai į tą puslapį, kad paspaudei ant to straipsnio, visai tavęs neinformuodami. Neatsidaro langas - dabar tavo informacija bus perduota reklamos kompanijai Jungtinėse Valstijose arba Vokietijoje. Tai yra problema. Kai kuriais atvejais tai gali būti labai asmeniška informacija. Tad yra rizika, kad žmogaus asmeniniai duomenys bus perduoti be jokios žinios. Ir čia reikia, ir industrija (informacinių ir komunikacijos technologijų. - ELTA) turėtų dėl to padirbti... Manau, industrija jau suprato, kad tik su apsaugotu privatumu jie gali tinkamai verstis ir kad vartotojų pasitikėjimu piktnaudžiaujančios kompanijos nebebus rinkoje, jie praras klientus. Manau, kad industrija neturėtų bijoti standartų šioje srityje. Tai minimalūs standartai, mes nenorim perreguliavimo.

- Jeigu aš kažką parduodu ne internete, pamatau atėjusį klientą, jis „Coca-colą“ arba kitokį gėrimą pirks tris kartus iš eilės, ketvirtą kartą aš jam pasiūlau kitą vandenį ar ką nors išgerti, ar alkoholio. Tai legalu.

Kodėl tai turėtų būti nelegalu internete? Jeigu aš naudoju „Google“, aš naudoju jį savo pasirinkimu, yra ir kompanijų, kurios tiekia paieškos sistemas, elektroninį paštą.

- Šis dokumentas taip pat neuždraudžia elgesinės reklamos, paslaugos, pagrįstos tavo ankstesniais pasirinkimais. Pagal jį valdžia turi pasirūpinti įstatymais, draudžiančiais veiklas, kurios diskriminuoja arba pažeidžia privatumą.

- Ar tai daugiau švietėjiškas įstatymas? Kad žmonės turi būti informuoti, jog duomenys apie juos yra renkami...

- Mes ne Europos Sąjunga, mes nepriimame įstatymo, kuris automatiškai būtų taikomas narėms. Šis dokumentas yra rekomendacija, kurį Europos Tarybos šalys turi įdiegti per nacionalinius įstatymus. Priėmus šį dokumentą būtų užtikrinama, kad žmogus galėtų rinktis, ar informacija apie jį yra kaupiama. Kartais būna 50 lentelių ir tu tiesiog spaudi „Sutinku“. Aš esu teisininkas ir aš kartais nesuprantu, kas ten norima pasakyti. Abejoju, kad kas nors skaito 50 puslapių naudojimo sąlygų tinklapių naudojimui. Yra kai kas, ką turėtų padaryti pramonė, kad žmonės lengviau suprastų, kokius duomenis jie atiduoda. Žmonės būtų informuojami apie pagrindinius principus, kas nutinka jų duomenims, ir kokias teises jie turi.

- Kaip manote, kokie iššūkiai Europos laukia internete per artimiausius 20 metų?

- Kol kas pagrindinis iššūkis bus užtikrinti, kad internetas bus atviras, tačiau yra pavojų, su kuriais turime stoti akis į akį, kad užtikrintume, jog internetas yra atvira ir saugi vieta. Didelis pavojus yra kibernetiniai nusikaltimai, internetas taip pat naudojamas nusikalstamais tikslais ir nusikaltėliai labai greitai suprato bendravimo per internetą pranašumus taip, kad kartais teisėsaugai sunku kovoti.

- Manau, kad tai puiki vieta, unikalu, kad susirinko žmonės iš viso pasaulio, kad padiskutuotų rūpimais klausimais, pasidalytų idėjomis, kaip internetą padaryti saugesne vieta, kur privatumas yra apsaugotas.