Kita vertus, Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir
žiniasklaidos generalinio direktoriaus pavaduotojas Antti Peltomaki
BNS sakė, kad Lietuva dar neišnaudoja visų
bendradarbiavimo galimybių tyrimų srityje.
„Kalbant apie informacijos ir komunikacijos technologijas, kai
kurioms naujosioms ES šalims narėms gali būti naudinga, kad jos
neturi „palikimo sistemų“. Daugelis senųjų narių turi brangias
skirtingas sistemas, todėl jas nedelsiant pakeisti yra sudėtinga“, -
per vizitą Vilniuje sakė EK pareigūnas.
Anot jo, Lietuvos žingsniai plečiant 4G mobiliojo ryšio tinklą
rodo, kad šalis „gali praleisti kelis etapus ir iškart atsidurti
viršuje“.
Pasak A.Peltomakio, Lietuva dar galėtų geriau išnaudoti
bendradarbiavimo galimybes tyrimų srityje. „Kalbant apie
bendradarbiavimą Europos tyrimų srityje, Lietuva dar nepilnai
išnaudojo galimybes. Žinoma, suprantu, kad tai iš dalies lemia
Lietuvos informacijos ir telekomunikacijų įmonių dydis - jos nėra
didelės tarptautinės kompanijos, kurios jau investuoja į tyrimus“,
- tvirtino svečias.
Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad būtina daugiau investuoti į
interneto saugumą, siekiant paskatinti elektroninę prekybą. Tyrimai
rodo, kad Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio -
elektronine prekyba naudojasi daugiau nei trečdalis visų
europiečių ir tik dešimtadalis lietuvių.
A.Peltomakis taip pat sakė, kad būtina dėti daugiau pastangų,
skatinant e-sveikatos apsaugą. „Šiandien technologijos yra, bet
daugiausia kliūčių yra administracinės arba politinės.
Socialinės ir sveikatos apsaugos sektorius reguliuojamas visose
valstybėse narėse labai skirtingai“, - teigė jis.
Komentuodamas galimą skaitmeninių technologijų plėtrą
sveikatos apsaugos srityje, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje
Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas nurodė
tokias galimybes kaip sunkiai sergančių pacientų stebėjimas
nuotoliniu būdu arba duomenų apie asmens sveikatos istoriją
pateikimas elektroniniu būdu, taip sudarant galimybę informaciją
sužinoti įvairiose Europos šalyse.
A.Peltomakis Vilniuje pristatė šiemet Europos Komisijos
paskelbtą skaitmeninę darbotvarkę, kurioje numatyti septyni
prioritetiniai tikslai: nauja bendroji rinka, suteiksianti galimybę
naudotis skaitmeninės eros privalumais, pavyzdžiui, supaprastinant
leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga išdavimą,
geresni IRT standartai ir sąveika, didesnis pasitikėjimas ir
saugumas, galimybė visiems europiečiams naudotis sparčiuoju ir itin
sparčiu internetu, investicijų į mokslinius tyrimus skatinimas;
europiečių skaitmeninių įgūdžių gerinimas, informacinių ir
ryšio technologijų naudos visuomenei didinimas.