Lietuvos švietimo įstaigos iki šiol informacinių technologijų (IT) srityje daugiausia buvo linkusios investuoti įsigyjant naujos techninės įrangos ar atnaujinant senąją. Tačiau ar tai yra veiksmingiausias turimų lėšų panaudojimo būdas?
Kur naudojamos lėšos?
Gegužės pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą bazinei įrangai atnaujinti ir naujai įsigyti. Ministerijos vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė teigė, kad didžioji paramos dalis bus skirta techninei įrangai įsigyti. Jos teigimu, susidomėjimas konkursu yra didelis, gauta nemažai paraiškų. Ar tai reiškia, kad informacinės technologijos Lietuvos aukštosiose mokyklose yra pasenusios?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto infrastruktūros direktorius dr. Vilius Kontrimas teigia, kad modernizuoti aukštąjį mokslą reiškia efektyviau pasinaudoti informacinių studijų valdymo sistemų teikiamais privalumais, o ne atnaujinti IT infrastruktūrą.
„Iš esmės informacinės sistemos yra labai mažai ir neefektyviai naudojamos visuose Lietuvos universitetuose. Didžioji lėšų dalis investuojama į techninę įrangą, kuri greitai nusidėvi. Galima teigti, kad nė vienas universitetas neturi geros ir modernios studijų valdymo sistemos“, – tikina universiteto atstovas.
ISM stebi ir analizuoja užsienio universitetų patirtį, todėl artimiausius dvejus metus didžiąją dalį investuojamų lėšų žada skirti studijų valdymo sistemoms tobulinti. „Moderni studijų valdymo sistema užtikrins nepriekaištingą informacijos ir procesų valdymą, didins suvokiamą studijų kokybę, t.y. sukurs pridėtinę vertę tiek vartotojams, tiek universitetui“, – būsimų investicijų naudą vardija ISM infrastruktūros direktorius dr. V.Kontrimas.
Pašnekovo manymu, Lietuvos universitetams laikas rimtai persvarstyti tolimesnių investicijų IT sektoriuje prioritetus. „Laikas mažinti investicijas į technologinę įrangą ir pereiti nuo savo dirbtuvėse sukurtų informacinių sistemų, kurios neatitinka nei šiuolaikinių technologijų, nei šiuolaikinių poreikių, prie modernių, pasaulyje patikrintų produktų“, – sako dr. V.Kontrimas.
„Dviratis“ jau išrastas
Modernių ir pasaulyje patikrintų informacinių sistemų akademinėms įstaigoms, apie kurias kalba dr. V.Kontrimas, tikrai yra. Geru pavyzdžiu gali būti Aristotelio vardu pavadintas universitetas, esantis Graikijoje, Salonikų mieste. Graikai pasirinko kitą investavimo kryptį – didžiausią dėmesį jie skiria studijų valdymo sistemos tobulinimui, o ne naujos techninės įrangos pirkimui. Nuo 2007 metų Aristotelio universitetas naudoja IT įmonės „Cardisoft“ sukurtą sistemą aukštojo mokslo įstaigoms „E-University“.
Studijų valdymo modernizavimo rezultatus pirmiausia pajuto patys studentai. Įdiegus modernią sistemą, prieiga prie bendros ir ieškomos informacijos tapo kur kas greitesnė, studentams atsivėrė platesnės savitarnos galimybės. Dabar jie nuotoliniu būdu gali gauti studijų medžiagos, pildyti ir siųsti reikiamas pažymas ar tiesiogiai bendrauti su dėstytojais ir administracija.
„Vakarų universitetai, siekdami palengvinti savo administracijų darbą ir išplėsti studijavimo nuotoliniu būdu galimybes, geriau išnaudoja IT ir nuolat investuoja į studijų valdymo modernizavimą“, – sako tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“, kuri yra „Cardisoft“ atstovė mūsų šalyje, vadovas Laurynas Truncė. Nuotolinių studijų galimybė labai palengvino ir neįgalių studentų gyvenimą.
Aristotelio universiteto dėstytojai taip pat teigiamai įvertino „Cardisoft“ sistemos privalumus – pritaikius naujas modernias technologijas, darbas tapo paprastesnis ir daug veiksmingesnis.
Dabar dėstytojai asmeniniame puslapyje gali matyti ne tik visą savo dėstomo kurso informaciją – pažymius, studentus, tarpinius rezultatus, semestrus, bet ir pateikti papildomų duomenų, detalesnių kurso ar akademinės medžiagos aprašymų ir pan. Galimybė nuotoliniu būdu bendrauti su akademiniu jaunimu leidžia geriau suprasti pačių studentų poreikius.
Tarptautinė patirtis rodo, kad, norint modernizuoti aukštąjį mokslą, būtina derinti visas IT sritis. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos labiau investuoja į techninius sprendimus ir dažnai pamiršta tobulinti studijų valdymo sistemas.
Vis dažniau studentai renkasi studijas užsienyje, nes sumokėję už mokslą jie negauna norimo rezultato. Didėjant konkurencijai aukštosios mokyklos pirmiausia turėtų atsižvelgti į tai, kad būtų užtikrinta mokslo kokybė ir sukurtas pridėtinė vertė studentams.
Modernios studijų sistemos peržengė interneto ribas ir dabar gali pateikti reikiamos informacijos tiesiai į studento mobilųjį telefoną. Tokios informacinės sistemos gali leisti studentams šiuolaikiškai ir patogiai naudotis reikiama informacija, sukurdamos pridėtinę vertę. Būtent dėl šių sistemų, o ne dėl atnaujinamos techninės įrangos pagerėtų studijų kokybė.