Pradžią šios kategorijos įrenginių populiarumui be jokių abejonių davė “Apple” kompanija. Amerikiečių sukurtas “iPad” šiuo metu yra praktiškai vienvaldis lyderis šioje kategorijoje. Jam priklauso apie 90 procentų planšetinių kompiuterių rinkos.
Nors apie planšetinius kompiuterius kalba įvairūs gamintojai, tiek žadantys naudoti “Windows” operacinę sistemą, tiek savo nuosavą kurianti “BlackBerry”, šiuo metu rinkoje su “Apple” kovoja tik “Google” kuriamos “Android” operacinę sistemą naudojantys įrenginiai.
Keletą planšečių su “Android” operacine sistema galima įsigyti ir Lietuvoje. Parduotuvėse yra ir “iPad” kompiuterių, nors oficialiai į šalį jie vis dar nevežami. Turėjau galimybę vienu metu bandyti du populiariausius ir daugiausiai diskusijų sulaukiančius konkurentus – “iPad” ir “Samsung Galaxy Tab”.
Geležis
Pagrindinis skirtumas, krentantis į akis, lyginant iPad ir Samsung Galaxy Tab planšetinius kompiuterius, – jų dydis. Korėjiečių sukurtas prietaisas kone dvigubai mažesnis. Jis ir sveria mažiau.
iPad turi 9,7 colių ekraną, “Samsung” – 7 colių. Tiesa, jų rezoliucija beveik identiška.
Ar ekrano dydis – svarbus privalumas? Nesu toks kategoriškas. Prisipažinsiu, kad pereidamas iš vieno kambario į kitą mieliau rinkdavausi “Samsung” planšetę. Paprasčiausiai ją patogiau paimti ir laikyti viena ranka.
Ekrano dydžio visiškai pakanka skaityti naujienoms internete, pasitikrinti paštą, o rašant trumpą atsakymą nereikia prietaiso pasidėti ant stalo ar kelių. Tekstą įmanoma rinkti net abiejų rankų pirštais. Su “iPad” tai daryti kur kas sudėtingiau.
Tačiau “iPad” į rankos tiesdavosi dėl kitų priežasčių. Apie jas vėliau.
Dar vienas skirtumas – “Galaxy Tab” turi dvi kameras. Korpuso nugaroje įrengtas 3 megapikselių aparatas skirtas fotografuoti, priekyje esanti mažesnės raiškos – vaizdo pokalbiams. Tiesą sakant, fotografuodamas su 19 centimetrų ilgio ir 12 centimetrų pločio planšete jautiesi itin keistai. Nemanau, kad tai būtų dažnai naudojama funckija, tačiau bent jau kol kas “iPad” net tokios galimybės neturi.
Programos
Šioje kategorijoje nugalėtoju “iPad” galima skelbti be didelių dvejonių.
Specialiai prietaisui pritaikytų programėlių pasirinkimas gausus įvairiose kategorijose: teksto redaktoriai, kalendoriai, žaidimai, specialiai pritaikyti naujienų portalai, žurnalai ir t.t. Kai kurios – lyg meno kūriniai, vien dėl kurių verta įsigyti “iPad”.
Išskirti galėčiau “Flipboard” – elektroninį laikrašį, kuris naujienas surenka ir sumaketuoja iš RSS prenumeratų, “Facebook” ir “Twitter” pranešimų. Kone iki tobulumo nugludintas specialiai “iPad” pritaikytas oficialus “Twitter” klientas.
“Android” turgus tokiais meno kūriniais pasigirti negali. Be abejo, šaunių bei naudingų programų galima rasti ir čia. Juk daugelis rimtų kūrėjų savo produktus siūlo tiek “Apple”, tiek “Google” kuriamų operacinių sistemų gerbėjams.
Bėda, kad specialiai didesniam planšetinio kompiuterio ekranui pritaikytų nerasi, teks naudoti “telefonines”. Tai dažniausiai reiškia milžiniškas ikonas ir neįprastai didelį tekstų šriftą.
Sunku atikratyti įspūdžio, kad bent jau šiuo metu didieji žiniasklaidos koncernai, įvairios e. paslaugas teikiančios bendrovės ir nepriklausomi programuotojai didžiausias pajėgas ir išmonę skiria “iOS” programų kūrimui. “Android” tenka tai, kas lieka.
Dar viena didelė problema – lietuviams neleidžiama pirkti programų iš “Android Market”. Jei esate nusiteikę laikytis įstatymų ir gerbti geografinius apribojimus, išleidę planšetiniam kompiuteriui porą tūkstančių litų turėsite tenkintis tik nemokamomis programomis. Arba sukčiauti, jei užtenka žinių, kaip tai daryti. Kvaila, ar ne?
Operacinė sistema
Tiek “iOS”, tiek “Android” į planšetinius kompiuterius atkeliavo iš telefonų pasaulio. Kartu atsinešė ir geras, ir blogas savybes.
“Apple” labiau pasistengė savo “iOS” pritaikydama planšetiniams kompiuteriams. Iškart rasite didesniam ekranui pritaikytą pašto programą, kalendorių, naršyklę. Nuo telefoninės praeities “iPad” atsiriboja neturėdamas galimybės skambinti.
Tuo metu “Android” likusi išmaniųjų telefonų operacine sistema. Žadama, kad turi pasirodyti didelis atnaujinimas, kuris jau bus pritaikytas planšetiniams kompiuteriams, bet kol kas tenka naudotis aparatu, kuriame net nustatymuose visur rašoma “telefonas”.
“iOS” gana uždara sistema. Kartai tai gerai – visas kompiuteryje saugomas programas, filmus, muziką, adresus ir kitus duomenis galima nesukant galvos sinchronizuoti per “iTunes”. Tik yra vienas “bet”.
Gerai amerikiečiams, kurie gali naudotis visais “iTunes” parduotuvės privalumais: pirkti nematytas serialų serijas, muziką, nuomotis filmus. Mums Lietuvoje prieinamos tik programos iš “App Store”. Jei nori žiūrėti filmą per “iPad”, reikia jį konvertuoti į “Apple” palaikomą formatą. Maža to, viską reikia daryti su savo kompiuteriu, tad nuėjus pas draugą reikės pasukti galvą, kaip įsimesti jo turimą vasarinės išvykos filmuką.
Su “Samsung Galaxy Tab” viskas paprasčiau. Kompiuteris šią planšetę atpažįsta kaip išorinį diską, tad filmuką įsimesite be jokių problemų. Tas pats su muzika, knygomis, nuotraukomis.
Itin sužavėjusi “Galaxy Tab” įdiegtos “Android” operacinės sistemos funkcija – galimybė šią planšetę paversti bevielio ryšio stotele ir dalintis 3G ryšiu su kitais įrenginiais. Bandytas “iPad” prie interneto jungėsi tik WiFi ryšiu, tad be ryšio dalinimosi porą dienų kaime būtų virtęs praktiškai beverčiu.
Pabaigai
Ar gali planšetės pakeisti mums įprastus kompiuterius kasdieniuose darbuose. Manau, kad taip. Su jais be problemų pavyko apmokėti komunalinius mokesčius per elektroninės bankininkystės sistemą, bendrauti per “Skype”, rašyti elektroninius laiškus. Skaityti naujienas juose net patogiau nei įprastame kompiuteryje.
Didelei grupei vartotojų iš kompiuterio tiek ir tereikia. Ar jie rinksis planšetę? Tikriausiai ne. Pirmiausia dėl kainos. Juk už pustrečio tūkstančio galima neblogą nešiojamąjį kompiuterį įsigyti. Antra – dėl nepasitikėjimo naujo tipo įrenginiu. Juk čia negalima įdiegti “Microsoft Word” ir parašius dvi pastraipas teksto nuspausti “Save”.
Ar aš norėčiau bent vieno iš jų? Taip. Ar man jo tikrai reikia? Kol kas ne.
Verdikto skelbimas – toks pat nedėkingas dalykas, kaip ir prognozės. Atnaujinta “iPad” versija jau tikriausiai turės dvi kameras – priekyje ir galinėje korpuso dalyje. Po pusmečio “Android” programų parduotuvė gali būti pilna specialiai planšetėms skirtų programų. Reikia tikėtis, kad “Google” kada nors leis ir lietuviams legaliai išleisti vieną kitą litą programoms. “Apple” savo ruožtu galbūt įdiegs bevielio ryšio stotelės funkciją.
Nors “iPad” užtikrintai pirmauja šiame naujame planšetinių kompiuterių segmente, tokio technologinio pranašumo, kokį prieš savo konkurentus 2008 m. viduryje turėjo “iPhone” telefonas jis neturi. Bent jau “Galaxy Tab” tikrai yra lygiavertis konkurentas. Fantastiškų funkcijų, kurios galėtų nuvilioti “Apple” įrenginių gerbėjus į “Android” stovyklą nerasime, tačiau naujam vartotojui renkantis bus dėl ko pamąstyti.