Internetas keičia visuomenę, bet visai ne taip, kaip gąsdina pesimistai. JAV ir Vokietijoje atlikti tyrimai rodo: kas „įsitinklinęs“ virtualiai, tas ir realiame gyvenime turi daugiau socialinių ryšių.
Kai socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“, net ir visiškai silpni kontaktai buvo pavadinti draugystėmis, draugas tapo reliatyvia sąvoka. Kai kurie žmonės surenka tūkstančius tokių draugų, pavyzdžiui, Lady Gaga jų turi net 7 mln. Daugybė tinklo narių nuolat rūpinasi, kaip papildyti savo kontaktus. „Facebook“ pasaulyje draugystė atrodo labiau kiekybinė, nei kokybinė sąvoka.
Kultūriniai pesimistai baiminasi, kad šitaip į gyvenimą braunasi nekultūringumas, kuriame ištirpsta artumo ir draugystės sąvokos, o tikrus socialinius ryšius pakeičia virtualūs raizginiai. Tačiau virtualūs draugai niekaip negali pakeisti tikrų žmogiškų kontaktų – šitą nuolat primena visų pirma tie, kurie patys nesinaudoja jokiais virtualiais tinklais.
Kiti žino geriau: susisaisčius virtualiais tinklais, nepaprastai išauga ir komunikacija. Be to, dauguma naujų draugų socialiniuose tinkluose yra seni pažįstami – žmonės atgaivina savo senus kontaktus, suranda iš akiračio pradingusių mokyklos laikų draugų ir pan.
Taip pat jie buriasi į bendraminčių grupes, o tai vis dažniau atsispindi ir realioje kasdienybėje. Tai, ką optimistai jau seniai aiškina, pamažu tampa išmatuojama ir demografiškai: socialinė komunikacija, interakcija ir net įsipareigojimai didėja, o ne mažėja.
Kaip niekada aiškiai tai parodo naujas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Socialinių tyrimų instituto tyrimas – nustatyta, kad socialinės komunikacijos stiprėjimo tendencija glaudžiai susijusi su interneto sėkme. Studijos „Socialinė interneto pusė“ paantraštėje rašoma: „Komunikacinių technologijų naudojimas šiuo metu yra giliai integruotas į socialinį grupių gyvenimą ir veikia tų asmenų ir grupių elgesį bei poveikį savo bendruomenei.“
Interneto vartotojai yra socialesni. Pagrįsdamas šią skambią tezę, prieštaraujančią skeptikų lūkesčiams, institutas pateikia negailestingus skaičius: 75 proc. visų amerikiečių dalyvauja organizuotoje visuomeniškai naudingoje veikloje, pradedant sporto draugijomis, baigiant savanorišku darbu. Tai yra daugiausia internetu aktyviai besinaudojančių piliečių įsipareigojimai: 80 proc. interneto vartotojų yra aktyvūs šiuo atžvilgiu, o 56 proc. save priskiria interneto abstinentams.
Daugiau kaip pusė socialiai aktyvių asmenų atsakė, kad internetas jiems padėjo pasiekti viešumą (62 proc.), užmegzti ir išlaikyti kontaktus su kitomis grupėmis (60 proc.), padaryti įtaką visuomenei kaip visumai (59 proc.), organizuoti akcijas (59 proc.), sekti informaciją apie savo temas ir grupes (53 proc.), surinkti pinigų (52 proc.), užverbuoti naujus narius (51 proc.).
Internetas išplečia ir socialinį pasiekiamumą: 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad internetas sudarė galimybę dažniau ir daugiau užsiimti socialine veikla, negu būtų įmanoma be interneto.
Vis dėlto jau seniai pastebėta ir kita medalio pusė – negatyvus komunikacinių tinklų poveikis, griaunamasis, agresyvus ar revoliucinis potencialas.
Apie tinklą, kaip masių organizavimo ir mobilizavimo priemonę, buvo diskutuojama jau seniai – ne tik nuo internetu telkiamų islamistų „kiber-džihado“ ar protestų prieš ekonomikos viršūnių susitikimą Toronte ar Heiligendame. Netgi tradicinėse žiniasklaidos priemonėse jau 2004 metais buvo keliamas klausimas, ar Ukrainos oranžinė revoliucija būtų buvusi įmanoma, jei nebūtų naudojamasi trumposiomis žinutėmis ir elektroniniu paštu.
Apie ką tik įvykusį perversmą Tunise galima pasakyti tą patį – pasipriešinimas taip greit sugebėjo išaugti iki masinio judėjimo, nes prisidėjo skaitmeninės komunikacijos formos. Ir kitose šalyse jomis liejamas nepasitenkinimas valdančiaisiais, o veiksmams įkvepiama drąsos.
Ne vien tik JAV Socialinių tyrimų instituto pateikti skaičiai rodo, kad šitas galingas tinklo potencialas veikia visomis įmanomomis kryptimis. Vokietijoje atlikti tyrimai taip pat rodo didėjantį žmonių įsitraukimą į sąjungas, organizacijas ir grupes.
2009 m. į įvairias socialines veiklas buvo įsitraukę 71 proc., o 1999 m. – 66 proc. gyventojų. Duomenys taip pat leidžia vesti paraleles tarp visuomeninio aktyvumo ir interneto naudojimo. 2004 m. tik 44 proc. žmonių savo veiklai naudojo internetą, o vėliau procentas augo visose amžiaus grupėse, beje, nepriklausomai nuo užsiėmimo srities.
2009 m. Vokietijoje apklausti visuomeniškai aktyvūs žmonės nurodė, kad internetas jų veiklai svarbus ar labai svarbus šiais aspektais: dėl informacijos gavimo (86 proc.), darbo organizavimo ir koordinavimo (71 proc.), keitimosi informacija, nuomonės reiškimo (69 proc.), dėmesio atkreipimo į organizaciją ar grupę (56 proc.), kontaktų ar ryšių užmezgimo ir palaikymo (62 proc.).
Taigi, ir vokiečių atlikti tyrimai liudija, kad internetas vis daugiau naudojamas kaip vertinga priemonė, padedanti plėtoti socialinius ryšius ir organizuoti visuomeniškai naudingą darbą.