Kaune veikia greičiausias internetas – praėjusią savaitę tokią žinią paskelbė interneto greitį įvairiuose pasaulio regionuose matuojantis tinklalapis Speedtest.net. Jo turimais duomenimis, vidutinis duomenų siuntimo greitis Kaune yra 40,61 Mb per sekundę. Jis lenkia Pietų Korėjos sostinę Seulą ir Vokietijos miestą Hamburgą, likusius antroje ir trečioje vietose.
Aišku, geru internetu labiausiai turėtų džiaugtis didmiesčių gyventojai. Didžiuosiuose mūsų šalies miestuose ne tik kur kas didesnis interneto ryšio paslaugos teikėjų pasirinkimas, bet ir ryšio sparta bei kokybė.
Didmiesčiuose galima pasijusti karaliumi. Čia siūloma tapti laidinio telefono linijomis („Dial-Up”) ar mobiliojo ryšio tinklais (GPRS, EDGE, 3G), optiniais kabeliais, belaidžiu tinklu (WLAN), WiMAX technologija, bevielio radijo ar kabelinės televizijos tinklais perduodamo interneto ryšio naudotoju.
Kiek atokesniuose kampeliuose, žinoma, to nėra, tad ir pasirinkimo galimybės labai ribotos.
Pagalbą siūlys valstybė
Vyriausybė neseniai pritarė planui, kaip padėti kaimo vietovių gyventojams, neturintiems lėšų įsirengti ir naudotis plačiajuosčiu internetu.
Nuspręsta už ES fondų skiriamus pinigus įrengti interneto prieigas, be to, vienerius metus kompensuoti abonentinį mokestį. Verslininkai išsyk sukritikavo kompensuojamojo laikotarpio trukmę, nes mano, kad subsiduoti reikėtų gal ir ne visą kainą, bet ilgiau nei metus.
„Didžiausia problema yra vadinamoji paskutinė mylia, kai į kaimo vietovę nutiesiamas magistralinis ryšys, tačiau trūksta vienos atkarpos – nuo magistralės iki konkretaus namo”, – po pasitarimo Vyriausybėje pabrėžė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Interneto prieigą kaimo vietovėse pernai turėjo tik 41 proc. gyventojų. Mieste šis santykis geresnis – 62 proc.
Kita statistikos eilutė rodo, kad interneto prieiga įperkama tik didesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Pernai interneto prieigą turėjo vos 23 proc. namų ūkių, kurių pajamos per mėnesį sudaro iki 1000 litų.
Išvis internetu nesinaudojo tik 4,4 proc. namų ūkių, kurių mėnesio pajamos viršija 3000 litų.
Išeitis – judrusis ryšis
Tačiau žadama valstybės parama pagelbės ne visiems. Atokesniems namų ūkiams ir toliau, ko gero, bus prieinama vienintelė interneto prieiga – naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis.
Skirtingo greičio ir stiprumo judriojo interneto ryšys veikia beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į vietovę, galima naudotis sparčiausiu 3G, lėtesniu EDGE arba dar lėtesniu GPRS technologijos ryšiu.
Savaime aišku, labiausiai išplėtotas yra būtent GPRS ryšio tinklas. Belieka išsirinkti operatorių ir labiausiai poreikius atitinkantį interneto planą.
Tačiau pasirašyti sutartį tikrai neverta skubėti. Kaip ir mobiliojo ryšio telefonai, mobilusis ryšys veikia ne visur.
„Lietuvos ryto” žurnalistas įsitikino – geriausia pirkti paslaugą tik ją išbandžius. Judriojo ryšio paslaugą teikiančių operatorių skelbiami ryšio aprėpties žemėlapiai ne visada atitinka realybę.
Neįskaičiavo modemo mokesčio
Anksčiau buvo tekę naudotis ir „Omnitel” operatoriaus siūlomu „Omni Connect”, ir „Bitės” teikiamu „Vodafone Mobile Connect” mobiliuoju ryšiu.
Šįsyk buvo pasirinktas pigiausias rinkoje operatoriaus „Tele 2” planas „Mobilusis internetas S”, kainuojantis 9 litus per mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio – labai pigu ir galbūt tai, ko vartotojui ir reikia.
Į akis krito viena smulkmena – į 9 litų kainą neįskaičiuotas modemas, kurio mėnesio mokestis kainuoja dar 5 litus. Tad išlaidos internetui išaugs iki 14 litų per mėnesį, nebent klientas turi savo modemą.
Po dvejų metų, kai operatoriui bus sumokėta 120 litų, modemas liks naudotojui. Modemą galima pirkti ir išsyk, bet tektų pakloti 144 litus.
„Tele 2” už 14 litų per mėnesį mokestį suteikia modemą ir 1 gigabaito (GB) duomenų limitą, kurį viršijus taikomas 1 cento mokestis už papildomai parsisiųstą duomenų megabaitą (MB).
Laiškai keliavo sparčiai
Net neišbandžius įrangos aišku, kad turint tokį planą negalima kasdien valandų valandas naršyti internete, siųstis klipų, muzikos įrašų, žaisti žaidimų, plepėti su draugais.
Tačiau susirašinėti, atsakyti į elektroninius laiškus, apmokėti sąskaitas, atlikti pervedimus, perskaityti naujienas 1 GB tikrai pakaks. Specialistai apskaičiavo, kad tiek duomenų visiškai užtenka gauti arba išsiųsti 100 tūkstančių standartinių laiškų, atsiversti per 2400 tinklalapių.
Tad tik naujienas portaluose paskaitančiam, su draugais susirašinėjančiam, sąskaitas internetu apmokančiam vartotojui 1 GB per mėnesį – per akis.
Ar visur veikė ryšys? Per savaitę buvau keliose vietose – jis buvo labai prastas, bet tai pastebėjau nuvažiavęs keliolika kilometrų nuo miesto. Didžiąją dalį laiko įranga buvo naudojamasi Šiauliuose, po pusdienį – Palangoje ir Klaipėdoje.
Šiuose miestuose modemas veikė nepriekaištingai, tenkino ir jo sparta. Pavyzdžiui, išsiųsti laišką su 14 fotografijų, kurių bendras dydis siekė 6,4 MB, būnant Palangos kurorte, pakako poros minučių.
Panašia sparta veikia daugumoje šalies arenų, degalinių, viešbučių, prekybos centrų įdiegtas nemokamas belaidis (WiFi) interneto ryšys.
Pirmenybė – skambučiams
Labiau nustebino tai, kad porą kartų nepavyko prisijungti prie interneto būnant namuose Šiauliuose, Lyros gatvėje esančiame daugiabutyje. Modemo nebuvo įmanoma užregistruoti tinkle, pasirodydavo užrašas, kad yra kažkoks gedimas, nors kitą dieną jis dingdavo.
„Gali nutikti, kad neprisijungsite prie interneto.
Dažniausiai taip būna, nes visi operatoriai pirmenybę teikia ne interneto vartotojams, o skambintojams. Ryšys gali būti prastesnis ir dėl namo konstrukcijų”, – aiškino „Tele 2” viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Būtina įvertinti ir poreikius
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai irgi perspėjo, kad renkantis mobiliojo interneto ryšį būtina ne tik susipažinti su tinklo aprėpties žemėlapiu.
„Dažniausiai sulaukiame skundų, kad neužtikrinamas reklamuojamas mobiliojo interneto ryšio duomenų perdavimo greitis, sudėtinga prisijungti patalpose, – teigė RRT atstovė Rasa Karalienė. – Todėl patariame atidžiai perskaityti sutartį, išsiaiškinti, kokią minimalią duomenų perdavimo spartą įsipareigoja suteikti įmonė.”
Pasak specialistės, dėl pastato konstrukcijų ryšio signalas kartais taip susilpnėja, kad išvis neįmanoma prisijungti prie interneto: „Lauke ryšys gali būti geras, bet jis dingsta įėjus į patalpas.
Paslaugų teikėjas dėl to neprisiima atsakomybės, nes sutarties sąlygų jis nepažeidžia.”
Dėl šių aplinkybių specialistai pataria prieš pasirašant sutartį su paslaugos teikėju išbandyti modemą bent ten, kur dažniausiai planuojama jungtis prie interneto.
Specialistai pataria
Pirmiausia apsispręskite, koks interneto prieigos būdas jums priimtiniausias, pasidomėkite, ar tokią paslaugą apskritai įmanoma gauti. Atsižvelkite į tai, kiek duomenų planuojate siųsti, kokia reikalinga duomenų perdavimo sparta.
Palyginkite visų interneto prieigos teikėjų siūlomas paslaugas, įkainius, sutarties pakeitimo, kitas papildomas sąlygas. Nenustebkite, jei rasite įrašą, kad, pasibaigus 24 mėnesius trunkančiai akcijai, sutartis automatiškai bus pratęsta, o mokestis išaugs dvigubai.
Jei šiuo metu interneto prieigos sparta jūsų netenkina, pasidomėkite, kokie įmonės plėtros planai. Tikėtina, kad spartesnis ryšys netrukus bus prieinamas ir jums.
Įsigijus išmanųjį telefoną, patartina pasirūpinti ir atskiru interneto planu, nes kai kurie modeliai patys kasdien jungiasi prie internetinės duomenų bazės. Tokio prisijungimo kaina siekia 2–3 litus per dieną, tad mėnesio sąskaita gali kaip reikiant išsipūsti. Jei nenorite naudotis interneto ryšiu telefonu, išsyk paprašykite operatoriaus, kad jis panaikintų galimybę prisijungti – tai nieko nekainuoja.
Įsigijus nešiojamąjį kompiuterį, nebūtina skubėti pirkti modemo. Kaip modemą galima naudoti ir šiuolaikišką mobiliojo ryšio telefoną. Jei interneto prieiga planuojate naudotis dažniau, patartina pasirūpinti atskiru interneto planu. Taip sutaupysite. Tokio prisijungimo trūkumai – itin greitai išsikrauna telefono baterija, perduodant duomenis, telefonas gali nepriimti skambučių.
Patartina paprašyti operatoriaus, kad mobiliajame telefone išjungtų galimybę užsienyje prisijungti prie interneto, nes bent jau kol kas užsienio operatorių įkainiai už perduodamus duomenis dažnam sukelia tik papildomą galvosopį.
Stenkitės įsipareigoti kuo trumpesnį laiką, nes interneto paslaugos pinga, duomenų perdavimo sparta nuolat didėja, o technologijos keičiasi.