Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas taip pat lygino
šią grėsmę su 1986 metais įvykusiu Ukrainos atominės jėgainės
reaktoriaus sprogimu, tačiau praeitą savaitę nurodė, jog
didžiausias pavojus jau praėjo.
Naujienų agentūros „The Associated Press“ gautoje ataskaitoje,
kurią sudarė vienos Irano branduolinę programą atidžiai
stebinčios šalies ekspertai, sakoma, kad tokios išvados yra
pernelyg ankstyvos ir yra pagrįstos Bušehre dirbančių Rusijos ir
Irano mokslininkų „atsainiais vertinimais“.
Jeigu dėl viruso poveikio sugestų valdymo sistemos, elektrinės
reaktorius taptų panašus į „nedidelę atominę bombą“, rašoma
dokumente.
„Mažiausia galima žala būtų reaktoriaus (šerdies)
išsilydymas, - perspėja ataskaitos autoriai. - Tačiau taip pat gali
būti pažeista išorė ir padaryta milžiniška žala aplinkai...
panašiai kaip per Černobylio katastrofą“.
Kaip pranešama, kompiuterinis virusas „Stuxnet“, taip pat
galintis paveikti urano sodrinimo centrifugų valdymą, buvo laikinai
sutrikdęs Irano branduolinių medžiagų gamybos programą.
Kai kurie kompiuterių ekspertai įsitikinę, kad „Stuxnet“
sukūrė Izraelis arba Jungtinės Valstijos, manančios, jog Iranas
siekia pasigaminti ne kuro atominiams reaktoriams, o branduoliniams
užtaisams tinkamo smarkiai prisodrinto urano.
Iranas pripažino, jog žalinga programa užkrėtė Bušehre
dirbančių inžinierių nešiojamuosius kompiuterius, tačiau neigė,
kad „Stuxnet“ paveikė pačios jėgainės sistemas ir kad dėl šio
viruso buvo atidėtas Rusijos pastatyto atominio reaktoriaus
paleidimas.
Šiitiška respublika nenoriai pripažįsta kliūtis, kylančias
įgyvendinant branduolinę programą, kuri, pasak Teherano, turi
padėti patenkinti šalies energijos poreikius. Tačiau Jungtinės
Tautos (JT) Iranui paskelbė griežtas sankcijas, įtardamos, jog jo
vykdomos programos pagrindinis tikslas - pasigaminti atominių
ginklų.
Pasklidus pranešimams, jog Teherano vykdoma urano sodrinimo
programa pernai buvo laikinai sutrikdyta mįslingo kompiuterinio
viruso, Irano pareigūnai galiausiai pripažino šį incidentą.
Naujienų agentūrai pasiteiravus apie galimą „Stuxnet' žalą
Bušehro jėgainei, Irano vyriausiasis atstovas prie Tarptautinės
atominės energetikos agentūros (TATENA) Ali Asgharas Soltanieh šią temą griežtai atsisakė komentuoti.
Tačiau D.Rogozinas pasakojo, kad Bušehro inžinieriai „savo
ekranuose matė, kad sistemos veikia normaliai, nors iš tikrųjų
valdymas buvo sutrikdytas“. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad
„Stuxnet“ gali sukelti didelę jėgainės avariją.
„Šis virusas labai žalingas, labai pavojingas; jis gali sukelti
labai rimtų padarinių, - Rusijos diplomatas sakė žurnalistams,
pridūręs, jog tai „gali atvesti prie naujo Černobylio“.
Tuo tarpu ekspertai nesutaria dėl galimo „Stuxnet“ poveikio.
Pernai iš TATENA vykdyto Irano branduolinės programos tyrimo
vadovo posto pasitraukęs Olli Heinonenas mano, kad
šis virusas gali užkrėsti valdymo sistemas Bušehre arba kitose
jėgainėse ir sukelti „didelę sumaištį“.
Tačiau Vokietijoje dirbantis kompiuterinių sistemų saugumo
tyrėjas Ralphas Langneris sakė, kad „Stuxnet“
galėjo užkrėsti reaktorių valdančius kompiuterius, tačiau
techniškai šis virusas negali paveikti Bušehro elektrinės valdymo
sistemų.
„Esmė tokia: termobranduolinis sprogimas negali būti sukeltas
kažko panašaus į „Stuxnet“, - pabrėžė ekspertas, vadovavęs
tiriant šio viruso poveikį Irano branduolinėje programoje
naudojamai kompanijos „Siemens“ elektroninei įrangai.
Bušehro jėgainės statybai vadovavusios Rusijos bendrovės
„Atomstrojeksport“ atstovė tai pat sakė abejojanti, ar „Stuxnet“
gali padaryti didesnės žalos. Ji pabrėžė, kad valdymo sistemos
yra visiškai autonominės ir apsaugotos nuo virusų.
Irano branduolinę programą stebinti TATENA atsisakė komentuoti
Bušehro jėgainei padarytą žalą. Tačiau pareigūnai, pageidavę,
kad jų vardai nebūtų viešinami, nes ji nebuvo įgalioti
aptarinėti šios temos, sakė kad JT agentūra nėra patenkinta
Bušehro reaktoriaus saugumu ir veiklos standartais.
R.Langneris sakė AP, kad Bušehro jėgainės sistemas išvalyti
nuo „Stuxnet“ užtruktų apie metus. Tuo tarpu Vakarų šalių
žvalgybos pareigūnai nurodė, kad elektrinė gali būti paleista
artimiausiais mėnesiais.