Teisių gynėjų nuomone, vartotojams trukdo tai, kad valdžia
kerštauja kritiškai nusiteikusiems tinklaraštininkams, negalima
apsisaugoti nuo programišių atakų, o artimi valdžiai oligarchai
kontroliuoja didžiąją dalį žiniasklaidos priemonių.
Remiantis Amerikos teisių gynimo organizacijos „Freedom House“
tyrimu, Rusija per pastaruosius dvejus metus laisvės internete
požiūriu atsidūrė vienoje kategorijoje su Kazachstanu,
Azerbaidžanu, Turkija ir Venesuela, kur ekspertai mato valdžios
daromus apribojimus.
„Nuo 2009 metų sausio milicija ir prokuratūra iškėlė
mažiausiai 25 baudžiamąsias bylas tinklaraštininkams ir komentarų
forumuose autoriams, - suskaičiavo pranešimo autoriai. - Nors kai
kurios bylos buvo iškeltos tiems žmonėms, kurie įdėjo
akivaizdžiai ekstremistinės medžiagos, kita dalis buvo daugiau
politiškai motyvuoti“.
Ekspertai primena, kad Rusijos specialiosios tarnybos gali
kontroliuoti kontingentą, vadindami tai „neteisėtu aktyvumo
internete stebėjimu“.
„Nuo 2000 metų interneto paslaugų teikėjai privalo įsidiegti
„sistemą operatyvinėms paieškos priemonėms“ (SORM), arba SORM-2,
kuri leidžia Federalinei saugumo tarnybai ir policijai turėti
prieigą prie interneto srauto turinio, - sakoma dokumente. - Nebuvo
žinomų SORM-2 taikymo atvejų, ir sistemos efektyvumas kelia rimtų
klausimų“.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos valdžia davė piliečiams
kelias dingstis nuogąstauti dėl įprastos prieigos prie šaltinių
internete. Pirmiausia FST atstovas pareiškė, kad būtina užtikrinti
užsienyje besibazuojančių interneto paslaugų tinklų „Skype“,
„Gmail“ ir „Hotmail“ kontrolę, o po kelių dienų buvo paskelbtas
konkursas mokslinio darbo vyriausybei, kurio tikslas - ištirti, kaip
blokuojama prieiga prie tinklų, visų pirma, Kinijoje ir
Baltarusijoje.
Valdžia neigia ketinanti priveržti veržles
„Pakanka pažiūrėti į interneto tinklo Rusijoje (runet)
išteklius, ir pamatytume, kad jokios cenzūros runete nėra, - sakė
ministro pirmininko sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas,
pažymėdamas, kad daugelyje valstybių tinklalapiai gali būti
užblokuoti teismo sprendimu. - Teisinio reguliavimo požiūriu
internetas žymiu mastu yra terra incognita visoms šalims. Nė viena
šalis nepasiekė didelių laimėjimų kompleksiškai spręsdama šią
problemą“.
Vis mažiau laisvės
2011-2010 metas ekspertai suskaičiavo Rusijoje 52 pasikėsinimus
į laisvę internete, palyginti su 49 atvejais, nurodytais 2009 metų
pranešime. Autoriai išvardijo artimus valdžiai verslininkus, kurie
turi savo verslą žiniasklaidoje: tai Michailas Prochorovas,
Ališeras Usmanovas, Vladimiras Potaninas ir Jurijus Kovalčiukas.
„Ši oligarchų kontrolė didelei grupei interneto leidinių,
socialinių tinklų ir tinklaraštininkų platformų kelia vis
didesnį susirūpinimą dėl to, kad internetas Rusijoje neapsaugotas
nuo politinių manipuliacijų“, - sakoma tyrime.
Didele interneto Rusijoje problema, ekspertų nuomone, yra
kibernetinis nusikalstamumas.
„Devyni procentai visų interneto išpuolių po visą pasaulį nuo
2010 metų liepos iki rugsėjo buvo atliekami iš Rusijos“, - teigia
autoriai, šito priežastis siedami su tuo, kad Rusijos gyventojai
retai naudoja antivirusines programas, todėl jų kompiuteriai lengvai
integruojasi į vadinamuosius botnetus, virtualius kompiuterių
tinklus, sudarytus iš interneto kirminais užkrėstų kompiuterių.
„Kai kuriais duomenimis, daugelis programišių ima už vieną
DoS, arba atkirtimo nuo paslaugos, atakos dieną mažiausiai 200 eurų
(260 dolerių)“, - sakoma pranešime.
Balandį didelės DoS atakos kelis kartus blokavo prieigą prie
populiarios Rusijoje tinklaraščių aptarnavimo tinklalapio
Livejournal.com. Tada prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažėrė
grasinimų programišiams specialiame kreipimesi.