Dvejus metus su Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija besibylinėjusiai Tatjanai Žgunovai pavyko įrodyti, kad įdėjusi į savo interneto svetainę klasės nuotrauką, kurioje yra ir jos duktė, mokykla pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą.
Taip nutarė Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs klaipėdietės kasacinį skundą.
Tačiau T.Žgunovos reikalavimas už paviešintas nuotraukas ir už neturtinę žalą iš mokymo įstaigos priteisti 90 tūkstančių litų buvo atmestas.
Teismas pripažino, kad teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas ir uždraudimas ateityje atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus ieškovei yra pakankama kompensacija.
T.Žgunova savo skunde teigė, kad be jos leidimo dėl klasės nuotraukose paviešinto jos atvaizdo mergaitė patyrusi dvasinį sukrėtimą, bejėgiškumo jausmą, ilgalaikį stresą, depresiją.
Dėl to esą pablogėjo mokinės sveikata, suprastėjo jos mokslo rezultatai, vaikas patyrė asmeninės vertės praradimą. Teisme to įrodyti nepavyko.
Tačiau buvo pripažinta, kad paviešinant asmens atvaizdą internete būtinas to asmens ar jo įstatyminio atstovo sutikimas.
Gimnazijos pateiktą mokyklos tarybos pritarimą mokymo įstaigoje vykstančių renginių nuotraukų, vaizdo įrašų viešinimui internete teismas pripažino nepakankamu.
„Mokyklos tarybos sprendimas negali būti prilyginamas tėvų sutikimui dėl konkretaus vaiko nuotraukos naudojimo”, – sakoma teismo nutartyje.
Teismo nutartyje įžvelgiama neaiškumų
Kazimieras Vainoras
Klaipėdos teisinės bendrovės „Lex logica” teisininkas
„Ši Aukščiausiojo teismo nutartis sukuria teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl teisės į atvaizdą naudojimo.
Tačiau gaila, kad po šio išaiškinimo liko daugiau klausimų nei pateikta atsakymų. Todėl panašaus pobūdžio ginčuose neaiškumų liks ir ateityje.
Aukščiausiasis teismas pritaikė Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kuri draudžia fizinio asmens nuotrauką spausdinti, atkurti, demonstruoti be paties asmens sutikimo.
Tačiau liko nepasisakyta dėl antros to paties straipsnio dalies, kurioje tokio asmens sutikimo nereikalaujama, jei šie veiksmai susiję su visuomenine asmens veikla ar fotografuojama viešojoje vietoje.
Ar tai reikštų, kad mokykla nėra viešoji vieta, o popamokinė mokinio veikla nėra laikoma visuomenine veikla?
Skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas jį buvo atmetęs išaiškindamas, kad šiuo atveju asmens sutikimo platinti klasės nuotrauką mokyklos interneto svetainėje nereikėjo.
Pakeitus apeliacinio teismo sprendimą jo motyvai Aukščiausiojo teismo taip ir liko nepaneigti.”